Gyvename neramiais laikais, kada beveik kiekvienam tenka daug sunkių ir sudėtingų akimirkų, kai reikalinga atrama. Jeigu vaikų paklaustume, kas yra atrama, jie labai greitai pasakytų, kad tai rankos ir kojos. Taip, kūnas ir jo sveikatos būklė yra bene svarbiausia mūsų atrama, tačiau yra dalykų, kai mums norisi atsiremti į tai, kas neegzistuoja. Žmonės – nuostabiausios būtybės visoje visatoje, kurios sugeba matyti tai, ko nėra. Jie ateina į kambarį ir sako: kaip gaila, kad čia nėra arbatos puodelio. Tai yra, jie mato puodelį, kuris kažkodėl čia turėtų būti, bet jo nėra. Arba jie ateina pas žmogų ir sako: aš nejaučiu tavo dėmesio. Jis turi čia būti, bet jo nėra. Pas mane nėra atramų, kurios turi čia būti. Pas mane nėra tam tikro kiekio pinigų, nėra tam tikro kiekio palaikymo, kuris turėtų būti, bet jo čia nėra. Tuo metu mes ieškome to, ko nėra, o pabandykim pastebėti tai, kas yra.
Pabandykime pastebėti ne tai, ko trūksta mūsų gyvenime, o akcentuoti tai kas yra. Juk iš tikrųjų, tuo metu kai mes ieškome atramos, tai vistiek į kažką remiamės. Visada, visada yra kažkas į ką mes remiamės, tik nelaikome tai atrama. Tai gal pradedam praplėsti šią erdvę nuo paprasčiausių menkniekių, tiesiog čia ir dabar. Tu sėdi dabar ant kėdės ar ant sofos ir jie yra tavo atrama. Tu atsiremi į kėdės atlošą ir turi dar vieną atramą. Jei apkabinsi save per pečius – dar viena atrama, jei patspaspausi ranką – dar viena. O jeigu tu įkvėpsi oro, tai tavo kvėpavimas taps tau atrama. Jei paimsi telefoną, ten rasi kontaktus gerų žmonių, kurie irgi gali būti tavo atrama. Galima įjungti muziką ir tai irgi bus tavoji atrama. Gali pradėti šokti ir šokis bus tavo atrama. Daugybę kartų, įjungus muziką, pasikeisdavo mano nuotaika ir pagerėdavo mano savijauta. O dar yra poezija, knygos ir filmai. Jei pažvelgsime dar plačiau, tai mėgiami ritualai. Tai gali būti meditacija ar malda, tai gali būti rytinė mankšta ir appsipylimas šaltu vandeniu ar vaikščiojimas basomis po sniegą ar vasarą po rasotą žolę. Tai gali būti saulės pasveikinimas ar jos palydėjimas. Aš, pavyzdžiui, mėgstu lankyti savo augalus iš pat ryto, išsivirusi gardžios kavos ar arbatos puodelį. Jeigu jūs geriate vandenį arba sultis, tai paimkite pačią gražiausią taurę, nelaikykim jų dėl svečių, nes pats svarbiausias svečias esame mes patys. O gal būt turit katiną ar šuniuką, kuris bėgioja aplinkui ar vaikų – ir tai, taipogi, gali būti jūsų atrama. O gal atvirkščiai – pagaliau laukta tyla ir visa erdvė užpildyta tavim ir čia yra tvarka, tokia, kokią sukūrei pati. O galbūt betvarkė, kurios niekam neleisi sutvarkyti, nes, galbūt, šita betvarkė yra tavo atrama ir tu gali ištiesti ranką ir kažką greit surasti. O gal aplinkui sklinda kvapai, kurie teikia tau malonumą ir tai yra galinga atrama arba gal atvirkščiai – mėgsti atidaryti langą ir įkvėpti gaivaus šaltuko ar rasoto vasaros ryto gaivos, kai pirmieji saulės spinduliai glosto tavo skruostus. Jei savo dėmesį nukreipiame į tai, tai gali atsiremti į savo pojūčius. O jei erdvę praplėsime dar plačiau, tai galėsi atsiremti į savo talentus. Surašyk visus savo sugebėjimus. Galbūt skaniai gamini maistą, gal gražiai mezgi ar dainuoji, gal rašai eiles ar moki bendrauti su žmonėmis, galbūt puikiai sutari su vaikais ar mėgsti fotografuoti. Jeigu erdvę praplėsti labai labai plačiai, tai galinga atrama yra mūsų tikėjimas: Dievu, Visata, Kūreju ar dar kuo nors. Kuo tikėti, yra asmeninis jūsų reikalas. Galbūt prisiminsite keletą atvejų iš praeities, kada jums atrodė, kad atsitiktinumas neatsitiktinis, kad jums taip pasisekė, kaip „aklai vištai grūdas“ arba kada jūs Visatos ar Dievo paramą pajautėte kaip tikrą atramą. Gal būt nespėjote į autobusą, kuris po to patyrė avariją ar sutikote savo vaikystės draugą ir jums pasiūlė darbą. Visas pasaulis tai – begalinė eilė mažų stebuklų, ženklų, tik reikia juos pastebėti – nurimti, pabūti su savim. Jei žiūrėsi į pasaulį, kaip į didžiausią stebuklą, o į gyvenimą kaip į Dievo dovaną, tai gali būti galinga atrama.
Reikia norėti rasti atramą ir ją būtinai rasi, o pati lengviausia atrama tai mūsų dėkingumas. Būti dėkingu nors trims savo atramoms. Būti dėkingu ir sutikti su džiaugsmu kiekvieną mums Dievo duotą dieną. Apkabinti savo artimus žmones, o jei tokių nėra – apkabink save, pasakyk sau, kad labai myli, kad esi pats sau svarbiausias pasaulyje.
2 komantarai (-ų)
Geros ir aktualios mintys, kviečiančios stabtelėti ir pamąstyti…
Kokios gilios, prasmingos ir teisingos mintys, Vitute… ❤️
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!