Gimtinės slėpiniai mus lydi visą gyvenimo kelią. Nuo namų slenksčio pažintas dangus, giliai įkvepia sudėtingiausiomis akimirkomis ir, kaip mama, nuolatos dengia mus neregima apsaugos skraiste.

Kas mes būtume be gimtinės šviesos? Į ką remtumės dienų negandose, jei ne protėvių palikimas – šnarantis medžiais, basnirčiom įmintas takuose, įaustas, įpintas, lopšinėmis išsupuotas?.. Jis visada kantriai lydi mus, atsiverdamas naujais patyrimais. Kiekvienas mes turime savo Pabaltį – akcentavo filosofijos mokslų daktaras Jonas Mačiulis, to paties pavadinimo sodžiuje, rugpjūčio 13-ąją, pristatydamas naują savo knygą, skirtą tėvo Jono gimtinės ir giminės medžio pažinimui. 

Autorius gimęs Joniškio rajone, Kivyliuose, su pareigingu atidumu ištyrinėjęs protėvių šaknis, giminės ir aplinkinių vertinimui atidavė knygą „Pabaltys“.

„Man miela ši knyga, atvėrusi galimybes susitikti, pažinti giminaičiams vieniems kitus. Ji suvedė mus visus šiandieną po gimtinės ąžuolu. Joje įrašyti mūsų gyvenimai, kurie liks įamžinti ateinančioms kartoms. 

Kartais žmonės gyvena vieni šalia kitų, net nežinodami savo giminystės ryšių… Siekiau, kad skaitydami giminės pasakojimus, bent pavardę sužinotų…

Mūsų Mačiulių giminė labai turtinga profesijų įvairove. Jei staiga mus visus kažkas atskirtų į vieną burbulą, uždarytų, tikrai išgyventume. Savo gydytojai, inžinieriai, visų svarbiausių profesijų atstovų turime. 

Pabaltys – tėvo tėviškė, kurią jis paliko dar vaikystėje ir kurios visada tyliai ilgėjosi. Tą ilgesį regėjau tėvo akyse, jis paskatino gilesniam giminės pažinimui. Knygoje aprašyta dviejų šimtų metų Pabalčio kaimo istorija tai – tarsi „Mini Lietuvos“ vaizdas, su mūsų tradicijomis, papročiais, palikimu. 

Knygos paatraštė „Pranokėjai ir veikėjai“ žymi, kad joje rašoma ir apie kaimo įkūrėjus bei jų vaikus ir vaikaičius, dabar jau besiilsinčius amžinybėje, ir apie pastarųjų palikuonis, šiandien gyvenančius Lietuvoje ir užsienyje. Jie yra savotiški Pabalčio ambasadoriai, savo gyvenimu ir veikla tęsiantys protėvių darbus ir saugojantys jų atminimą. Pasakojimas gausiai iliustruotas nuotraukomis, žemėlapiais, diagramomis. Knyga baigiama Mačiulių pranokėjų – Kajetono ir Vinco – išsamiais geneologiniais „medžiais“, apimančiais daugiau nei pusantro šimto metų. Kaip priedas, pridedamas M. ir N. Pečatnikovų animacinis filmas „Pabaltys“.

 Labai norėtųsi, kad mes, Mačiuliai, geriau pažintume savo šaknis, naujai atrastume vieni kitus, giminystės saitai nenutrūktų per amžius“, – sakė knygos autorius Jonas Mačiulis.

Tądien į Pabalčio kaimą, esantį miškuose už 3 km nuo Palūšės, sugužėjo plačios Mačiulių giminės atžalos (jų suskaičiavome net 102, nors kaime žiemą jau niekas negyvena). Knygos „Pabaltys“ pristatymas tapo visos giminės susitikimu. Skambėjo džiugūs šūksniai, šventinis šurmulys, čia pažino ir apsikabino daugelį metų vieni kitų nematę giminaičiai.

Iškilmingame J. Mačiulio knygos „Pabaltys“ pristatyme pagerbti vyriausieji Mačiulių giminės atstovai – vainikuoti ąžuolų vainikais, jauniausiems Mačiuliukams įteiktos saldžios dovanos. 

Tądien giminės medžio šaknys ir šakos tarsi naujai atgavo jėgas ir vieningai dar labiau siekė to dangaus skliauto, kažkada protėvių pažinto ir toliau vedančio Mačiulių kartas. 

Knygos autorius nuoširdžiai dėkojo leidybos rėmėjams: Aleksandrui Valdui Mačiuliui, Birutei Lukošiūnienei, Dariui Grušniui, Kaziui Mačiuliui, Kęstučiui Kinduriui ir visiems, informacija, nuotraukomis ir kitokia pagalba prisidėjusiems prie naujos knygos pasirodymo. 

Roko grupės „Poliarizuoti stiklai“ lyderis ir vokalistas Šarūnas Mačiulis (taip pat iš Pabalčio), jau po protėvių medžiais, gimtinėje atliko populiariausius savo kūrinius ir naujausią dainą – „Grįžk į Pabaltį“.

Po senuoju ąžuolu bendravo Mačiulių giminė, o protėviai klausėsi jų dainų ir buvo jiems suprantama iš dabarties ateinanti buvimo gelmė.

„Kiekvieno žmogaus ir kiekvienos šeimos likimas yra unikalus ir vertas dėmesio. Jame lyg vandens lašelyje atsispindi visos tautos likimas. Ši knyga – tarsi gimtinėje įkaltas vinis“, – teigė autorius Jonas Mačiulis, įamžindamas tėvų ir protėvių palikimą Pabaltyje.

J. Baltakio nuotr.