Linkmenų vardo paminėjimo istorinėje šventėje susirinkusius sveikino ANBO eskadrilė. Tai aviacijos entuziastų grupė, susibūrusi svarbiam tikslui – atstatyti Antano Gustaičio sukonstruotus lėktuvus ANBO, padėti tiems, kurie rūpinasi Lietuvos tarpukario aviacijos paveldu, organizuoti renginius, panaudojant savadarbę ir atkurtą senovinę aviaciją. Jau ne pirmi metai eskadrilės gretose savadarbį lėktuvą pilotuoja ir Ignalinos kraštą garsina Raimondas ŽIEVYS.
Nuo graikų mitologijos pažinimo laikų mus vilioja ir žavi Ikaro skrydis. Tiksliau, pasotintas skrydžio alkis ir sugrąžintas išsvajotos laisvės pojūtis. Svarbiausia nekilti per daug arti saulės…
Jei man pasiūlytų rinktis maistą ar trijų parų skrydį, tikrai skrisčiau. Didžiausia laimė – būti ore. Nuolatinis skrydžio alkis – savotiška mano bėda – teigė pilotas, meninės kalvystės meistras Raimondas.
Kiekvienais metais, tradiciškai, eskadrilė atlieka skrydį aplink Lietuvą.
„Kiekvieną spalį pilotai renkasi į savotišką sueigą, kurioje planuojame ateinančių metų maršrutus ir šventes. Daug kas priklauso nuo oro sąlygų. Šiemet skridome dviem etapais. Pirmame – lankėme Pamario regioną iki Kėdainių. Eskadrilė leidosi Stepono Dariaus tėviškėje Dariškėje. Dalyvavome šventiniame renginyje, atlikdami pasirodymus. Šią liepos 15-ąją sukako lygiai 90 metų, kai Steponas Darius ir Stasys Girėnas pakilo iš Niujorko Floyd Bennett Field oro uosto. Tuo metu tai buvo tik trečias transatlantinis ir, kaip numatyta, antras ilgiausias skrydis žmonijos istorijoje.
Antras ANBO eskadrilės etapas palietė Rytų Lietuvos vietoves, nudžiugino ir pasveikino istorinės Linkmenų krašto šventės dalyvius ir baigėsi nusileidimu prie mano angaro. Čia numatytų skryžių pabaigą vainikavo vakaro koncertas, pirtelė, nueinančios vasaros lengva romantika.
Visuose lankytuose aerodromuose mūsų laukė žmonės, naujos pažintys, šilti susitikimai. Vyko tikra bendravimo šventė, kurioje, be pasakojimų apie lėktuvus ir oreivystės ypatumus bei istoriją, tiesiog rengėme nedidelius koncerus žiūrovams. Visada skrendu su armonika, dainuoju susirinkusiems.
O begalinis skrydžio alkis tęsiasi. Skrydžiui esu tikras ligonis. Lėktuvas išlieka geru draugu, saugančiu, girdinčiu ir suprantančiu visus širdies tvinksnius“, – sakė pilotas, „Skraidančios kalvės“ šeimininkas Raimondas Žievys.
Meninė kalvystė kantriai šliejasi prie meistro pilotavimo aistros.
„Pirmoje vietoje – aviacija. Bet metalo formos vilioja ne ką mažiau nei dangaus platybė. Matydamas, kaip džiaugiasi žmonės mano kūrybos vaisiais, negaliu likti abejingas. Stiprus atsakomasis ryšys veda į naujus kūrybos procesus, nesibaigiančias saviraiškos ir aplinkos pasaulio harmonijos paieškas“, – teigė pašnekovas, ateinantį savaitgalį jau ruošdamasis į kūrybinę stovyklą, vyksiančią Plungės rajone, kur su garsiais kalvystės meistrais, senose Žemaitijos kapinėse kals saulutes.
Sutariame, kad apie naujus kūrybinius patyrimus Raimondas skaitytojus supažindins artimoje ateityje.
Autorė dėkoja už pokalbį.
Nuotraukos iš asmeninio R. Žievio albumo.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!