Po mergaitės dingimo Kaune socialinės kanalizacijos tinklo vartotojai turėjo darbo. Perskaitęs apie „darbą“, kurį esą nuveikė „internautai“, prisipažinsiu: neišlaikiau ir pasidomėjau, kas gi ten rašoma.

Beje, pats žodis „internautas“ nelietuviškas, bet angliškas, vadinasi, labai priimtinas ir patinkantis šiuolaikiniam žmogui. Toks įspūdis, kad galingąją rusų kalbą – su valdžios palaiminimu – Lietuvoje sėkmingai keičia dar galingesnė anglų kalba. 

Taigi, buvo daug pranešimų apie tai, kad mergaitę matė ten ar ten, o jos pagrobėją apskritai – vienu metu bent dešimtyje vietų. Ir nors policija prašė neklaidinti jos tokiais prisisapnavusiais pastebėjimais, „internautai“ nenurimo. 

Tiesą sakant, kai kas ten buvo pastebėta teisingai. Veikiausiai reikėtų sutiktų su nuomone tų, kurie sako, kad kiekviena nelaime skuba pasinaudoti politikai. 

Nors gal teisingiau būtų – politikuojantys. „Drąsiausias“ buvo teiginys, esą jokio pagrobimo net nebuvo, o viską suorganizavo pati valdžia, kuri tokiu būdu nori nukreipti dėmesį nuo žmones jaudinančių problemų.

O tikslesnis buvo teiginys, esą per metus Lietuvoje dingsta apie 3000 vaikų, tai yra, maždaug 8 vaikai per dieną. Bet – žinote, kaip „tiksliai“ visi tie atvejai suregistruoti, tiksliau, kokius skaičius pateikia „suinteresuotos“ institucijos? Ogi nuo 1,5 iki minėtų 3 tūkstančių.

Kaip ten bebūtų, išvada padaryta ne visai tiksli: esą niekas tų vaikų pernelyg neieško, o šį kartą mergaitę taip suskubta ieškoti todėl, kad jos tėvai ten baisiai turtingi ar aukštus postus užima.

Iš tikrųjų, kam rašyti, kad tų dingimų liūto dalį sudaro tie vaikučiai, kurie išeina iš globos namų, nes ten jiems trūksta bendravimo su priešingos lyties atstovais, bene, paprastai vyresniais. Jeigu toks vaikelis per metus šitaip dingsta keletą kartų per metus, o paskui atsiranda, bet kiekvienas toks kartas atitinkamų tarnybų popieriuose, taigi ir statistikoje, fiksuojamas kaip vaiko dingimas.

O kiek iš tikrųjų per metus pagrobiama vaikų? Pernai buvo 5 tokie atvejai, kai vaiką pagrobė vienas iš tėvų, užpernai – nė vieno, dar toliau žiūrint – vienas, du… O atvejai, kai vaiką pagrobia svetimas žmogus, pasitaiko, skelbia kriminologai, iš viso labai retai.

Dabar jau galima pasakyti, kad šį kartą visą darbą padarė policija,  tai yra, surado mergaitę ir išlaisvino ją. Liko tik mėšlu užpildyti tinklai.

Tuo tarpu „internautai“ tik trukdė, kėlė paniką, tarp tų, žinoma, kurie irgi tame socialiniame mėšle murdėsi.

Raginama: žmonės, aktyviau įsijunkite į žmogaus paiešką, kaip šiuo atveju, arba aktyviau socializuokitės. Nesuprantu tokio raginimo – anais laikas turbūt reikėtų sakyti: gyvenkime kaip vienas didelis kolchozas, o jeigu kas nenori taip – elkitės kaip Pavlikas Morozovas, skųskite, ir toks jūsų poelgis šiais laikas vadintinas pilietišku. Nuostabus šiais laikais skatintinas žmogaus elgesys – skųsti kaimyną!

Laimei, vaikų retai ieškoma. Todėl pilietiški piliečiai savo energiją naudoja kitoms pasaulinėms problemoms spręsti. Pavyzdžiui, siekiant išsaugoti Lietuvos miškus. Čia irgi kiekvienas jaučiasi esąs specialistas, vos ne akademikas, kuris gali nuspręsti, kurį medį reikia kirsti, o kurį palikti. 

Apskritai tokie visus medžius pasiryžę išsaugoti, kurie dar jiems ant galvos neužvirto.

„Normalūs“ žiniasklaidos portalai stebisi – iš kur atsiranda tiek žmonių, kurie yra visų galų specialistai. Tie portalai geriau į save pasiūrėtų. Koks nors skandaliukas kyla (išpučiamas), tuoj „žinomi žmonės“ kanalizacijos tinkluose išsako savo nuomonę, nuteisia ir pasodina. 

Yra tiesiog etatinių komentuotojų. Kaip ten kolegos dainininkai juokiasi: „O ką apie tai Stanikas (taip švelniai vadinamas vienas atlikėjas) rašo?“

Paskui visi tie pasvarstymai iš kanalizacijos tinklo persikelia į portalus. Etatiniai žurnaliūgos išdėsto, ką apie tai mano vienas ar kitas „žinomas žmogus“. Žiūrėk, „žymus stilistas“ nuteisia dar niekuo neapkaltintą žmogų. „Žinoma moteris“ paaiškina policijai, ką ji štai tokiu atveju turėtų daryti.

Paskui tas pats portalas išspausdina straipsnį apie tai, kad šitaip iš anksto nereikėtų žmogaus teisti. O po tuo straipsniu daugiausia „patiktukų“ susilaukę komentarai išdeda į šuns dienas ir žurnaliūgą, ir portalą, ir apskritai visą pasaulį. 

Normalu?

Tik nereikia sakyti, kad anksčiau šito nebuvo. Tie, kurie taip sako, nesilankė anų laikų viešuosiuose tualetuose ir nematė „sieninės“ agitacijos. Ir ant tvorų tokių šūkių bei piešinių pasitaikydavo, bet jie greičiau būdavo užtepami ar nuvalomi, o tualetuose…

Žodžiu, kanalizacijos tinklai gyvuoja. Kaip sau norite, bet aš manau, kad jeigu valdžia (turiu galvoje ne tik Lietuvos valdžią) norėtų, tokių tinklų nebūtų. Bet, matyt, ir valdžia supranta, kad yra žmonių, kuriems reikia kur nors išsituštinti.