Skip to content

Ar pavyks sustabdyti priverstinį gimnazijų nykimą? 

Gintautas KINDURYS (Seimo narys)

Šiuo metu viena didžiausių švietimo problemų regionuose – vėl kilusi grėsmė išnykti nedidelėms gimnazijoms. Tai atsitiko dėl Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse (toliau – taisyklės) Vyriausybės nustatyto reikalavimo atitikti mažiausią mokinių skaičių klasėje. Nuo rugsėjo gimnazijos III ir IV klasėse turės būti ne mažiau kaip 21 mokinys.

Dar 2023 m. metų pradžioje dėl kai kurių Švietimo įstatymo ir taisyklių punktų prieštaravimo LR Konstitucijai (tarp jų ir mokinių skaičiaus klasėse), grupė Seimo narių kreipėmės į Konstitucinį teismą. Teismas konstatavo, kad teisinis reguliavimas, susijęs su Vyriausybės įgaliojimais nustatyti kriterijus, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, prieštarauja Konstitucijai. Dėl to valdantieji inicijavo Švietimo įstatymo pataisas, leidžiančias Vyriausybei nustatyti minimalius klasių dydžius, o taisyklėse šių dydžių nekeitė. Dėl šio įstatymo priėmimo Seime net 5 kartus pritrūko balsų, nes jo nepalaikė visa opozicija. Vis dėlto, vėliau valdantiesiems pavyko įstatymą priimti, todėl grėsmė mažesnėms gimnazijoms išnykti liko. Tai aktualu ir kai kurioms mūsų rajono gimnazijoms.

Dabar Švietimo įstatyme nurodyta, kad mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka bendruosius kriterijus, o vienas iš kriterijų – mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse turi atitikti leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė. Pažymėtina, kad savivaldybei draudžiama laikyti minėtos normos neatitinkančias klases ir net jas papildomai finansuoti iš savo biudžeto, nors anksčiau tai daryti buvo leidžiama.

Paradoksas, bet pagal taisykles gimnazijos III ir IV klasėse turi būti ne mažiau kaip 21 mokinys, tačiau joms dėl mokinių stygiaus tapus kitos gimnazijos skyriumi, bus leidžiama veikti esant ir 12 mokinių. Taigi, pagal taisykles, gimnazijos III ir IV klasėse nesusirinkus 21 mokiniui, savivaldybės taryba turės priimti vieną iš dviejų sprendimų: šiuos mokinius vežti į didesnę mokyklą arba gimnaziją (ar tik jos III ir IV klases) ir reorganizuoti į kitos gimnazijos skyrių. Priėmus sprendimą reorganizuoti į kitos gimnazijos skyrių, mokiniai toliau mokytųsi savo gimnazijos patalpose, bet jie jau taptų kitos mokyklos mokiniais. Visam šiam procesui įteisinti reikės atlikti daug administracinių, teisinių, finansinių ir ūkinių sprendimų. 

Pedagogai, mokyklų vadovai jau pastebėjo, kad įsteigus gimnazijoje kitos gimnazijos vidurinio ugdymo skyrių, jo veikla, administravimas tampa problema: buvusiai mokyklai ir jos administracijai tarsi jau nebepriklauso rūpintis kitos mokyklos III ir IV klasių mokinių ugdymu, elgesiu, lankomumu, žalingais įpročiais, pavėžėjimu, maitinimu ir kt., o gimnazijos, kuriai priskirtos šios klasės, administracija dėl atstumo negali tinkamai vykdyti minėtų funkcijų. Tai tiesiogiai atsiliepia mokinių ugdymo kokybei. Akivaizdu, kad dabartinė Taisyklių tvarka su nustatytu minimaliu 21 mokinio skaičiumi III ir IV gimnazijos klasėse sunkiai paaiškinama, nelogiška ir įnešanti daugiau sumaišties negu naudos. 

Vyriausybei nenorint keisti taisyklių, ieškodamas problemos sprendimo kelio, parengiau Švietimo įstatymo 43 straipsnio pakeitimo projektą. Tam, kad nuo šio rugsėjo nebūtų uždaromos gimnazijų klasės, kuriose trūksta vieno ar keleto mokinių iki patvirtintos 21 mokinio normos, pasiūliau nustatyti pereinamąjį dvejų metų laikotarpį, kurį mokinių minimalus skaičius klasėse galėtų 25 proc. neatitikti Vyriausybės nustatytam dydžiui. Tokiu atveju, dvejus metus vietoje nustatyto 21 mokinio skaičiaus klasėje, būtų leistas minimalus mokinių skaičius 16. Registruojant šį projektą, pritarimą savo parašais patvirtino įvairių frakcijų Seimo nariai.

Šis įstatymo pakeitimo variantas tiktų, kai gimnazijose minimalus mokinių skaičius klasėse nesusidarys tik vienerius ar dvejus metus, o trečiaisiais metais – jau gali atitikti mokinių minimalų skaičių klasėje ar net jį viršyti. Tokią mokinių kaitą gali lemti natūralios aplinkybės, t. y. žemesnėse klasėse gali būti daugiau mokinių nei aukštesnėse, gali būti atvykstančių gyventi šeimų bei gali atvykti mokinių iš mokyklų, kuriose nesusidarė Vyriausybės nustatytas minimalus mokinių skaičius ar pan. Jei šios Švietimo įstatymo pataisos būtų priimtos Seimo pavasario sesijoje, daugelis gimnazijų rugsėjį pasitiktų be didesnio nerimo.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here