Skip to content

Kaip pralošti milijoną

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Čia toks vienas pilietis nuglemžė šiek tiek pinigėlių. Sako, pralošė. Kaip tam anekdote, kur kaimynas apie savo pajėgumus lovoje pasakojo: sakyk ir tu. Kiek ten pralošė – iki šiol nesuskaičiuota. Ar nenorima suskaičiuoti. Tai bent laikai atėjo: firmelės nežino, kiek iš jų pavogta. Dešimt milijonų euriukų šen, dešimt šen… Pralošė!

Atrodo, vienintelis – kažkoks – pensijų fondas pranešė, kad tai, jog iš jo pavogti milijonai, pensininkų gerovės nepablogins. Štai taip, milijonai dingo, bet nepablogins. Koks skirtumas, kas tuos milijonus iš pensininkų nugvelbė – lošėjas ar patys fondai.

Beje, ar žinote, kiek gauna (nerašau – uždirba) pensijų fondų valdytojai? Nenuostabu, jeigu nežinote, nes man tokios informacijos rasti nepavyko. Jeigu kaupiate pensiją būsimai savo kaip pensininko gerovei – pasidomėkite, kokia to kaupimo dalis eina dabartinei jūsų mokėjimus tvarkančiųjų gerovei. Gal net sužinosite, nors abejoju.

Valdžia, susirūpinusi, kad koks nors smarkesnis lošėjas visų būsimų pensijų nepraloštų, suskato siūlyti bent jau lošimų reklamą drausti. Dabar gi – ką beįsijungsi, visur „kortų lošimai“, „lošimų automa-atai“… 

Siūlymas uždrausti azartinių lošimų reklamą „įstrigo“ Seime.

O ko jūs norėjote?

Jeigu reklamai eina milijonai, tai jie eina į kažkieno kišenę. Aišku, į žiniasklaidos priemonių savininkų kišenę. Man atrodo, kad nė vienas vadinamasis respublikinis leidinys nepritarė lošimų reklamos draudimui. Pritarsi – reklamos negausi. Todėl žiniasklaida verkia, kad jeigu lošimų reklamos nebus – ji žlugs.

Dar ir visokie sporto funkcionieriai pravirko graudžiomis ašaromis: sportas pas mus dar šiek tiek gyvuoja tik todėl, kad jį lošimo verslas remia. Užtat kur pažvelgsi, per sporto varžybas, visur lošimų reklama. Prisigyvenome – Lietuvos komandos lietuviškai nebesivadina, vis „Nevėžis-Unibet“ (Kėdainiai), „7bet-Lietkabelis“ (Panevėžio), „CBet“ (Jonava) ir t. t.

Sporto funkcionierius galima suprasti. Čia jau gana seniai šioks toks greitai užgniaužtas skandaliukas buvo, kai paaiškėjo, kad Olimpinio komiteto vadukai iš lošimų bendrovės neblogą priedą prie atlyginimo gauna. Žinote: remiame olimpinį sportą.

Kadangi mūsų politikai nepaperkami, ypač tie, kurie Seime sėdi, jie irgi nelabai nori lošimų reklamą uždrausti. Žiniasklaida žlugs, sportas žlugs…

O ar žinote, kad iš kokių lėšų statomas nacionalinis stadionas Vilniuje? Ne iš lošimų, o iš mūsų visų kišenės. Kiekvienas suaugęs Lietuvos gyventojas tam stadionui „suaukos“ po 200 eurų – čia jeigu jis dar dvigubai nepabrangs. Ar jūs norite, kad už jūsų pinigus būtų statomas kažkoks, tegul ir nacionaliniu pavadintas, stadionas? Ar jūsų kas to klausė?

Apskritai – kodėl tą sportą reikia remti? Suprasčiau, jeigu valstybė mokėtų už vaikučius, kurie sportuodami sveikatą stiprina. Dabar valstybė moka tiems, kurie sportuodami gadina sau sveikatą.

(Ne prie Švietimo ir mokslo, o prie Sveikatos ministerijos sportą reikėjo prikergti.)

Kaip kitose specialybėse – jeigu esi profesionalas, vadinasi, užsidirbti sau pragyvenimui. Sporte – valstybe, padėk. Aš Lietuvą garsinu.

Reikalingas man tavo garsinimas… Sako, sunkiaatlečiai labiausiai garsina, todėl, štangą keldami, rėkia, kad niekas to garsinimo neišgirstų.

Skaitau: lengvaatletė iškovojo rekordinę vietą. Toliau skaitau – penktą vietą. Garsas – tik vietinių laikraštukų puslapiuose. O turbūt profesionalė, valstybės remiama, lošimų bendrovių išlaikoma.

Jei koks tenisininkas užima vietą pirmame šimtuke – visos sporto žinios ta žinia prasideda. Apie krepšininkus net nekalbu, kasdien pirmiausiai išgirstame, kaip sužaidė už Atlanto koks Sabonis ar Valančiūnas. Nesvarbu, kaip čia Lietuvoje „sitibetai“ žaidžia, svarbu, kaip užsienyje lietuviams sekasi. Garsina Lietuvą, bet, išeitų, tik Lietuvoje.

Kiek valstybė sukiša į sportininkus – ar bent vienas bent dalį gražino? Dar ko užsinorėsi, ar ne? Jie greičiau Lietuvos pilietybės atsisakys, kaip ten tas krepšininkas, nė pavardės minėti nesinori. Dar lauksim, kur važiuos, karjerą baigęs, Saboniukas…  

Gerai jau, „profesionalų“ sportą reikia remti, kitaip profesionalai badaus. Lošimų reklamą uždraudus – iš kur pinigų imti? Gal, sakau, prostituciją įteisinti ir suvalstybinti, viešnamius valdiškais padaryti? Juk vis tiek dabar šliundrų pilna, ne tik aplink Vilniaus geležinkelio stotį ir naktibariuose bei kai kuriuose viešbučiuose, bet ir televizijoje (apie valdžios ir savivaldos institucijas nekalbu), ir jos jokių mokesčių valstybei nemoka. Visi žino, kad taip yra, bet taip negalima. Čia, girdi, prekyba žmonėmis, ir to pas mus nėra, ypač jeigu stipriai užsimerki. 

Parduosi tu tokio gyvenimo nemėgstančią…

Taigi, įsivaizduokite, visas pelnas iš prostitucijos eina kilniam darbui – remti sportą. Tada ir, sakysim, krepšinio komandos gražiai lietuviškai vadintųsi:  Kėdainių „Pupuliukės“, Panevėžio „Tikrosios išdykėlės“, Jonavos „Karštos kojytės“… 

Šiaip jau paklausiu: o kam tos profesionalios komandos vos ne kiekvienam Lietuvos rajonui, jeigu lietuvių sportininkų į jas pririnkti negalime, artimus ir tolimus kaimynus kviestis reikia? Bet ne, neklausiu, dar, žiūrėk apkaltins kokiu rasizmu.

Suprantu, kad šitoks pasiūlymas – sukergti prostituciją su sportu – yra netinkamas, smerktinas, ir šiaip, jeigu kur nors valdiškoje tarnyboje dirbčiau, man iš karto būtų nepasitikėjimas ar tiesiog „neatitikimas pareigoms“, „vardo žeminimas“ ir pan. Bet visi darbai jau praeityje. Ir šiaip – tegul lieka visi „sitibetai“, tegul toliau statomi „nacionaliniai“ stadionai, tegul klesti žiniasklaida, ir tegul tie, kurie sugeba, pralošinėja milijonus. Ir iš pensininkų kišenės. Aš gal irgi praloščiau, bet, va, neturiu.

DELFI nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje