Dvasios šviesa veda žmones pačiais slėpiningiausiais takais, svarbiausia, nukreipusi širdies troškimus reikiama linkme, ji suteikia galimybę svariam kūrybiniam rezultatui. Balandžio 10 d. į Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos salę buvo kviečiami visi, kuriems svarbi istorija, šeimyniniai ryšiai ir meilė. Įvyko dr. Lolitos Jolantos Piličiauskaitės knygos „Lėlininkas“ pristatymas. Tai – trečiasis autorės romanas. Pirmasis „Ir tada bus geriau“ pasirodė 2008 m., antrasis – „Slėptų sapnų tyrlaukiai“ – 2010 m. 

Ignaliniečių susitikimas su autore paskatino ne tik atsiversti jos naują knygą, bet ir kitokio regėjimo lauke peržvelgti asmeninių istorijų sąrašą. Gebėjimas paliesti klausytojo ir skaitytojo vidinius slėpinius, sakyčiau – ypatingas talentas, vedamas po Angelo sparnu. 

Lolita Piličiauskaitė – socialinių mokslų daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pedagogikos katedros docentė. Du dešimtmečius dirbusi muzikos mokytoja Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 2005 m. apdovanota „Metų mokytojo“ premija.

Ne visiems žinoma, kad romano autorė L. Piličiauskaitė ir bendramintė Dominyka Dubauskaitė-Semionovė – Angelų kalvos, esančios netoli Trakų, idėjos autorės ir iniciatorės, kūrėjos. Jei Dominyka vėliau pasitraukė į verslą, tai L. Piličiauskaitės gyvenimo dalis ir dabar neatsiejama nuo šios unikalios erdvės, kurioje 56 angelų skulptūromis papuošta kalva, nuo jos matosi Galvės ežeras, Trakų pilis ir Trakų bazilika. Tai vieta, kur atvykstama pasivaikščioti, pasimelsti, tiesiog pasėdėti ar pabūti su savimi. 

O vakaro susitikime su Ignalinos skaitytojais autorė jautriai peržvelgė naujausio romano esmę. Pasak L. Piličiauskaitės, grožinė literatūra – jos širdies daina, kurioje savo vaizduotei leidžia keliauti į įvairius laikmečius, vietas ir žmonių likimus.

Romanas „Lėlininkas“ rašytojos skirtas mamos seseriai, savo gyvenimu liudijusiai besąlygišką artimo meilę. Jame – autentiškos nuotraukos iš autorės asmeninio archyvo. Romanas paremtas autorės biografiniais momentais, papildytas spalvingaisn charakteriais ir įtaigiu kūrėjos vaizduotės siužetu. Jame nuo visų gyvenimų neatsiejami istoriniai tarpukario Lietuvos faktai, ir alternatyvios istorijos pabaigos.

Romane pasakojamos trys istorijos. Pirmoji – savotiška padėka artimiems ir brangiems žmonėms – šeimos istorija. Čia autorė kalba apie faktus, susijusius su artimais jau žmonėmis, nuo mažumės ją lydėjusią Varėnos istoriją. 

 Antroji – Lietuvos tarpukario istorija. Joje autorė pasakoja apie Varėnos valstybinę džiovos sanatoriją, ten dirbusius jos senelius, kitus darbuotojus ir gyventojus. Nors pastato nebėra, bet autentiškos nuotraukos leidžia pajausti tuometinio gyvenimo ritmą, gyventojų ir personalo džiaugsmus bei rūpesčius, vaizduote nusikelti į prieškarinius laikus. Trečioji istorija – alternatyvi istorija. Savotiškas grįžimas į praeitį ir atsatomi nutrūkę šeimyniniai ryšiai, kurie itin svarbūs romano autorei. Čia – istorijos vidurys, kurioje atsiranda Lėlininkas, gebantis „išrišti“ santykių ryšius, net likimų esmę. 

Kiekvienas skaitytojas savitai supras ir atskleis naujo romano „Lėlininkas“ pagrindinę mintį, bet jame nenuginčijama žmogiškumo šviesa, artimo meilės jėga, su kuria L. Piličiauskaitė įamžina artimųjų istoriją. Juk ir Angelų kalvoje, kurios kūrėja yra romano autorė, angelų pavidalu įkurdinta Gyvybė, Tiesa, Taika, Dvasios ramybė, Atjauta, Pasiaukojimas, Meilė, Sveikata, Džiaugsmas, Dėkingumas, Viltis ir šeimas bei mokslus globojantys angelai.

Autorės nuotr.