Jau visi, ar bent dauguma, linksta prie nuomonės, kad išlaidas gynybai teks didinti. Tik visi nesutaria, iš kur paimti pinigų. Spausdinimo mašinėlės Lietuva neturi, tai iš kur tada paimsi, jeigu ne iš vadinamosios liaudies?

Jeigu visus siūlymus sugrupuosime, tai išeis, kad pagrindiniai yra trys – atmetus nepriimtinus, tokius kaip naikinti lengvatas šildymui (aš šildausi malkoms, man tai jokių lengvatų nėra), viešbučiams (kitaip bankrutuos, vargšeliai, nors aš visus tuos viešbučius vienoje vietoje mačiau, per visą gyvenimą tik kartą teko viešbutyje apsistoti, ir tai ne už savus), atsitiktine eilės tvarka: labiau apmokestinti verslą, kitaip tariant, padidinti pelno mokestį, skolintis, padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Kažkodėl siūlymas apmokestinti verslą pasitinkamas vos ne katutėmis. Nors koks čia „kažkodėl“: liaudžiai visada patinka, kai labiau apmokestinami „tie kraugeriai“. Verslas šį kartą irgi tarsi neprieštarauja. Netgi pasiūlė iniciatyvą: skirti gynybai ne kokius tris su puse, o visus keturis procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Pasiūlyt tai pasiūlė, bet iš kur paimti pinigų – nepasiūlė. Bet siūlymas gražiai nuskambėjo, ar ne?

O gal verslas neprieštarauja siūlymui padidinti pelno mokestį todėl, kad susimažinti pelną, bent ant popieriaus, nėra taip sunku? Todėl, kad prarastą pelną visada galima pasididinti, keliant produkcijos kainas? Todėl, kad taip vis viena nebus padaryta, nes nugalės nuomonė: jeigu padidinsime kokius nors mokesčius verslui, verslas neateis į Lietuva, ir tada Lietuva praras daugiau BVP, negu galės surinkti pelno mokesčio?

Skolinimuisi pritariančių irgi netrūksta. Neprieštarautų tokiam biudžeto papildymo būdui ir prezidentas Gitanas Nausėda. 

Taip, tas pats Gitanas, kurį sekmadienį vienoje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas išvadino mulkiu, ir ne vieną kartą. Čia, iš karto pabrėšiu, jo asmeninė nuomonė, už kurią jis gal net bus nubaustas ar bent pasmerktas, o savosios aš nesakysiu.

Tie, kurie rūpinasi liaudies gerove, skolinimui pritaria labiausiai. Juk kaip gražu: liaudies neskriausim, tiesiog pasiskolinsim. Apie tai, kad skolą reikia grąžinti, ir jeigu skaičiuosim palūkanas (kitaip netgi didžiausi Lietuvos draugai neskolins), tai pasiskolinus milijardą, milijardą ir grąžini, ir dar milijardą palūkanų sumoki), kalbėti nesinori – tiems, kurie liaudies gerove (gerovės valstybe) rūpinasi.

Aš tai niekada nesiskolinau iš jokių bankų ar greitųjų kreditų įstaigų, nes šiek tiek moku skaičiuoti. Čia ketvirtos klasės aritmetikos žinių pakanka. Na ir dar, ne veltui sakoma, kad skoliniesi svetimus, o atiduoti savus.

Na ir trečias variantas: PVM didinimas. 

Paskutinį kartą PVMą padidino Andrius Kubilius. Po to visos partijos minėjo jį negerais žodžiais ir ragino jokių būdu nebalsuoti už visokius „kubyyylius“. Bet, atėjusios į valdžią (o visos PVM didinimą kritikavusius partijos jau spėjo valdžioje pabuvoti), to PVM nesumažino. Bet čia tik tarp kitko. Čia aukštoji politika, kurios mums nesuprasti.

Už liaudies gerovę kovojantys sako, kad PVM padidinimas labiausiai palies skurdžiausiai gyvenančius. O jeigu taip paskaičiavus, protingieji kurmiai?

Sakykim, kad maistui aš išleidžiu didesnę pensijos dalį, na, tris šimtus eurų. Padidinus PVMą vienu procentu, man reikės išleisti trimis eurais daugiau – tris šimtus tris eurus. Nemalonu daugiau mokėti, bet pakenčiama.

Vienas (-a) iš tų kovojančiu už mano gerovę Europarlamente gauna 10 000 eurų į rankas. Jis (ji) gali sau leisti maitintis restorane, o tai Briuselyje nepigus malonumas. Kiek teko skaityti visokių kulinarinių apžvalgų, tai manyčiau, kad trys pavalgymai restorane per dieną kainuotų apie 100 eurų. Sumažinkim per pusę, nes jis (ji) sveikai maitinasi, svarbiausia, nedaug valgo. Mėnesiui išeina 1500 eurų – padidinus PVM tuo vienu procentu, reikėtų mokėti 15 eurų daugiau. 

Bet čia tik maistas, nes visi vargingiau gyvenantys įpratę skaičiuoti, kiek išeina maistui. O ponams dar reikia gražiai apsirengti. Jeigu mes, pensininkai, esame humanistai – drabužėliais paprastai apsirūpiname „Humana“ parduotuvėse arba turguje, išleisdami tam per mėnesį, na, penkis eurus, ir tai ne visada, tai ponams apsilankymas „butike“ kainuos gerokai brangiau.

Matėte, bent per televizorių, kokiais kostiumais „blizga“ europarlamentarai? Pažiūrėjau, kiek tokie kainuoja. Ogi jau tikrai geras – apie 5 000 eurų. PVM procentu padidinus, ponams reikėtų išleisti 50 eurų daugiau. Jeigu Lietuvoje pirktų, žinoma. 

Gal iš tikrųjų ponams būtų geriau, jeigu Lietuva tų „pinigėlių“ pasiskolintų? Kada dar grąžinti reikės, tada jų jau valdžioje nebus, jie sau iš europarlamentaro ar bent iš seimūno pensijos gyvens…

Galime čia skaičiuoti, svarstyti, bet vis viena bus padaryta taip, kaip poniai valdžiai geriau. Ir pateikta taip, kad padaryta besirūpinant liaudies, tai yra, vargšų, gerove. Kaip bebūtų padaryta.

„Klaipėda“ redakcijos montažas