„Susituokėme bažnyčioje prieš daugiau kaip 40 metų 1976 m. ir visą laiką iki pat 2016 m. gyvenome kartu. Civilinės metrikacijos įstaigoje mūsų santuoka nebuvo registruota. Namą, kuriame gyvenome, taip pat statėmės kartu. Prieš daugiau kaip metus išėjau iš namų. Ar mūsų santuoka laikoma galiojančia? Ar man priklauso dalis namo?“

Juristas Eugenijus GAŠČENKA

BAŽNYTINĖS SANTUOKOS PRIPAŽINIMAS

Iki 1940 m. rugpjūčio 15 d. bažnytinė santuoka buvo pripažįstama ir sukėlė teisines pasekmes be jokių papildomų registracijų.

Privaloma civilinė metrikacija Lietuvoje įvesta tik sovietmečiu, tačiau jos įgyvendinimas nebuvo toks paprastas, nes Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės, todėl nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. iki 1992 m. lapkričio 2 d. buvo pripažįstama ir sutuoktinių asmenines ir turtines teises bei pareigas sukūrė tik santuoka, sudaryta civilinės metrikacijos įstaigose.

1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 11 str. numatė, kad santuoka sudaroma valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Santuokos ir šeimos kodekso 12 str. 2 dalis numatė, kad sutuoktinių teises ir pareigas sukuria tik santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose bei kad šios teisės ir pareigos atsiranda nuo santuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organuose laiko.

To paties kodekso 174 str. buvo išvardinti Civilinės būklės aktus registruojantys organai: civilinės būklės aktus miestuose ir rajonų centruose registruoja rajonų, miestų, miestų rajonų Liaudies deputatų tarybos vykdomųjų komitetų civilinės metrikacijos skyriai, miestuose, kuriuose nėra civilinės metrikacijos skyrių miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, o gyvenvietėse ir kaimo vietovėse gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

Jeigu santuoka būtų įregistruota kituose organuose arba sudaryta pagal religines apeigas, nors ir būtų išduoti tam tikri dokumentai, tokia santuoka būtų negaliojanti ir jokių teisinių padarinių ją sudariusiems bei tretiesiems asmenims iš jos neatsirastų (Rasimavičius P. Tarybinė šeimos teisė. Vilnius „Mintis“ 1981, P. 65).

TEISMŲ PRAKTIKA

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Santuokos ir šeimos kodeksas buvo priimtas tuo metu, kai buvo pripažįstama tik valstybinė santuokos registracija, todėl jame ir kalbama tik apie civilinės metrikacijos įstaigas. Teismų praktikoje įsitvirtino pozicija, kad tam, kad bažnytinė santuoka būtų pripažinta valstybės, ji turį būti įtraukta į apskaitą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2005 m. vasario 28 d. nutartyje pažymėjo, jog nuostata, kad sutuoktinių teisės ir pareigos atsiranda nuo bažnytinės santuokos registravimo dienos, sietina su įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl bažnytinės santuokos registravimo įtraukimo į oficialią ir viešą apskaitą tvarkos įvykdymu. Tik valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka įregistravę santuoką vyras ir moteris tampa sutuoktiniais.

BENDRATURČIŲ NUOSAVYBĖS ATIDALIJIMAS

Bendraturčio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dydis nustatomas bendraturčių susitarimu. Jeigu jie nesusitaria, sprendžia teismas (LR CK 4.89 str. 2 d.).

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal atsidalijančio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; priešingu atveju atsidalijantis bendraturtis gauna kompensaciją pinigais (LR CK 4.90 str.).

IŠVADA

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. iki 1992 m. lapkričio 2 d., taigi ir 1976 m. bažnyčioje registravę asmenys sutuoktiniais nelaikomi.

Šie asmenys nelaikytini ir sugyventiniais, nes Civilinio kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento, tačiau iki šios dienos toks įstatymas nėra priimtas, todėl nagrinėjamu atveju šios nuostatos netaikomos.

Nagrinėjamu atveju, 1976 m. vyras ir moteris įregistravę bažnytinę santuoką, laikytini bendraturčiais, todėl kartu įgytas turtas dalintinas bendraturčių susitarimu notarine tvarka arba pagal atsidalijančio bendraturčio ieškinį teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuva pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją nuo 1992 m. lapkričio 2 d., t. y. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau asmenys, susituokę bažnyčioje laikotarpiu nuo 1992-11-02 iki 2001-07-01 ir neprisimenantys, ar santuoką įtraukė į apskaitą, iki 2017-01-01 turėjo kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrius ir išsiaiškinti, ar sudaryta santuoka yra įtraukta į registrus.

Neįtraukus santuokos į apskaitą, ateityje galima susidurti su daug nepatogumų, pavyzdžiui, tvarkantis palikimo klausimus ir kt.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite tiesiogiai siųsti JURISTAI24.LT elektroniniu paštu info@juristai24.lt. Dėl privačios konsultacijos, dokumentų parengimo ar kitų teisinių paslaugų galite tiesiogiai kreiptis telefonu 8 624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.

Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami 2017 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Šie paaiškinimai yra autoriaus nuomonė, kuri nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama oficialiuose teisiniuose ginčuose.

Daugiau informacijos internetiniame tinklalapyje www.juristai24.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/juristai24.lt.