Riedame į Bališkes, už poros kilometrų nuo Vidiškių. Kaime laiškininką žmonės dažnai lauke pasitinka. Kad pabendrautų, naujienomis pasidalintų. Toks trumpas pokalbis ten ant laiptų ir įvyksta su ponia Marija. 

Vidiškėse vėl nuo dėžutės iki dėžutės. Kiekvienas laiškininkas pagrindinėse gyvenvietėse turi nustatytas vietas, kur turi stovėti pusvalandį ir laukti klientų. Vidiškėse tokia vieta prie seniūnijos pastato, laikas – nuo 9 iki 9.30 val. Stovime. Per pusvalandį ateina du žmonės. Viena močiutė prenumeruoja laikraštį, kitai vidiškietei reikia išsiųsti registruotą laišką. Ariana viską atlieka greitai ir tiksliai. Dar spėja žodžiu kitu persimesti su visais, praeinančiais pro šalį. Tą skirtą pusvalandį laiškininkai turi stovėti nuo iki, nes jį kompiuterio (planšetės) dėka „mato“ Vilniuje, kaip, beje, ir visą nuriedėtą kelią. Iš maršruto nė kilometro „kairėn“ nuklysti nevalia, gausi „per kepurę“. Pajuokauju, kad laiškininkai dabar taip stebimi, kad pavydėtų ir sovietinė KGB…

Su Ariana atsisveikiname, jai liko dar apvažiuoti gabalas Vidiškių ir atokesni kaimai Dūdų, Malniūnalaukės kryptimi, pasiekiant net Radeikiškę, kuri jau yra tarsi Daugėliškio dalis. Per tas pusantros valandos įsitikinau, kad laiškininkei šis darbas – ne kančia, o malonumas, net savotiškas azartas. O tuomet ir apie kokius nors sunkumus kalbėti neverta.  

Kaip supratote, mobilųjį laiškininką išsikviesti į namus galima dėl visų pašto paslaugų: norint išsiųsti laišką ar siuntinį, registruoti siuntą ar pageidaujant, kad registruotoji pašto siunta į namus būtų pristatyta pakartotinai. Taip pat per mobilų laiškininką galima užsakyti leidinių prenumeratą, sumokėti mokesčius, gauti įvairias socialines išmokas ir pensijas. Tai laiškininkai kasdien ir atlieka.

Autoriaus nuotr.