Stebina invazinėje „Ignalinos dienoje“ brukama apgailėtina nuomonė, kad jei valdžioje jaunas, tai ir gyvenimas bus rožėmis klotas. Tik klausimas – kam? Taip, į jauną, gražų gali akis paganyti, bet iš to sotus nebūsi. O štai gyvenimui reikia išminties ir žmogiškumo. O išminties be patirties, deja, nebūna. Be patirties, kad ir jaunas, kad ir kiek besistengtum, vis vien kvailai atrodysi. O kentėt visiems, kol ant tavo sprando kažkas įgys patirties, tai tikrai neprotinga. 

Nereiktų pamiršti ir tai, kad jaunystei būdingas ir egoizmas. Ir todėl tikėt, kad jaunas valdžioj pirmiausia išklos rožėmis kelią kitiems, o tik po to sau – daugiau negu nerealu. Nors jei daugiau nieko neišmanai, tai pasvajot ir akis paganyt, kad ir į jauną, jei savo senas krienas nusibodo ar išvis jokio nėra, tai gal ir nieko, juk nedraudžiama. Bet tikrai nuo to, deja, sotus nebūsi. O nežmogiškumu pasaulis jau sotus. Jo banga iš Ukrainos greit ir Lietuvą pasieks. Tad galvokim, ką šnekam ir darom, kai renkam į valdžią tik todėl, kad jaunas ir gražus.

Papasakojęs nuoskaudą išmintingam, ją sumažinsi, o atvėręs ją puskvailiui – padidinsi. Išmintingas nuoskaudas apeina, protingas jas išnagrinėja ir išmeta, o puskvailis jas susirenka, su jomis gyvena ir kitiems gyvenimus gadina. O kad stipriau galėtų pagadint, dar ir į valdžią bando atsisėst, o atsisėdęs taip ją prigadina, kad normaliam žmogui ir žadą atima.

Nuo Dievo žmogus turi tik vieną pareigą – būt žmogumi ir daryt pasaulį žmogišku. Todėl, kaip pasaulis vykdo šią pareigą, tiek jis laimės turi ir turės ir niekas kitas jam dėl to nepadės, nes tokia yra Dievo valia.

Shutterstock nuotr.