2. Tamstai jau per 60 metų. Ar dar prisimenat savo vaikystę?

O-o… mano vaikystė buvo žiauri. Toliau turėčiau sakyti – basa, alkana… nebuvau aš nei basas, nei alkanas. Priešingai. Maisto prasme aš buvau aristokratas, nors tėvai išvežti į Sibirą. Mes su seserimi buvom du maži vaikai, išgelbėti gerųjų tetų nuo tremties.. gyvenau pas ištekėjusią mamos seserį, neturėjusią savo vaikų. Taigi natūraliai mes tapome jos šeima. Bet mūsų dėdė buvo komunistas, kolūkio tvėrėjas ir šiaip jau aktyvus tarybininkas. Jis mūsų nekentė ir vadino ,,buožgalviais“, vadinasi, ūkininko vaikais. O mano tėvas tebuvo kaimo mokytojas matematikas, už tai pakliuvo į tremtinių sąrašus. Aš to dėdės labai bijojau, nes jis ir savo žmoną (mano tetą) mušdavo. Iš išgąsčio net pradėjau mikčioti. Kažkokia kaimo moterėlė žolelėmis mane pagydė. Psichologinio komforto neturėjau, bet užtat duonos ir mėsos – kiek nori. Pas mus vis buvo auginamos  žąsys, avys, veršiukai. Valgėm sočiai ir skaniai. Kadangi be šitos tetos buvo dar dvi, tai mes eidavom ratu. Pas vienus pagyvenam, pas kitus pagyvenam, bet daugiausia pas šituos. Kai atėjo mokyklos laikas, manęs neleido, nes atrodžiau lyg būčiau penkerių. Mokykla labai patiko. Kai žiemą kaukdavo pūgos, vėlgi į mokyklą neleisdavo. Tada atsigulu į lovą, nusisuku į sieną ir verkiu…

Mokykloje buvau smalsiukas, rūpėjo viskas. Jau 5 klasėje žinojau pasaulio žemėlapį, šalis, sostines, prezidentus. Prisiklausęs tarybinės propagandos, jau 6 klasėje suskaičiavau datas, metus ir taip sužinojau, kad 1980-aisiais aš gyvensiu komunizmo sąlygomis: visas pragyvenimas bus nemokamas, ir net senatvė bus viskuo aprūpinta. Tokios buvo mintys, ypač po Sovietų Sąjungos vadovo N. Chruščiovo ugningų kalbų per radiją. Mokykloje buvau auklėtas antireligine, ateistine dvasia, iš manęs nulipdė tikrą tarybinį ,,produktą“. Bet į pionierius nepriėmė, nes buvau ,,buožgalvis“ – nepatikimas. Supratimo neturėjau, kodėl.

3. Jūsų pareigybė parke – ekologas. Ką tai reiškia?

Dabar žodis ekologiškas taip įgrisęs… visokios esama ekologijos: gamtos, maisto, dvasios… Ekologiškai gyventi, vadinasi, nepažeisti gyvenimų pusiausvyros ir nepadaryti  gamtos žalingos žmogui ir atvirkščiai. O šiaipjau ekologas – visų pirma yra biologas. Ekologija yra tarpusavio ryšiai tarp augalų, gyvūnų, oro, vandens, saulės, šilumos… ir taip be galo. Šie ryšiai – tai tikras voratinklis, kurio vieną giją pajudinus, sudreba visas voro tinklas, o jei tą giją nutrauki, sukrypsta iki tol taisyklingai atrodęs voratinklis. Tad pirma reikia žinoti gamtos sudedamąsias dalis, kiek, kokių jų yra, tada nusimanyti, kokie ryšiai jas jungia.

Tik tada galima kalbėti apie gamtos apsaugą. Štai vakarų Europoje sutvarkė laukus, suarė, išpureno, pievose auga tik žmogui reikalingos žolės ir nebeliko ten paukščių, vabalų, netgi varlyčių. Daug paukščių neteko maisto, 2–3 rūšių žole šeriamos karvės duoda prastos maistinės vertės pieną. Net gandrai, kurių Lietuvoje yra per 21 tūkstantį, kai kuriose Europos šalyse išnyko iki keleto porų.

Lietuva buvo 50 metų uždara naujoms technologijoms (na, nebent cheminės trąšos žudė gyvūniją), todėl mūsų gamta liko dar labai turtinga. Būna pikta, kai iš Danijos atvykę specialistai mus moko, kaip saugoti gamtą.

Bet ir mes einame savo gamtos sunaikinimo keliu. Vadinamoji rinkos ekonomika pripažįsta tik vieną dievą (dviejuose asmenyse): pelną ir pinigus. Privati nuosavybė tikrai pribaigs gamtos vertybes miškuose ir laukuose. Ir mes ateity galėsim konstatuoti, kad Lietuvoje liko 15 varlių ir 2 gandrų lizdai…

4. Dabar madinga diskutuoti apie Vakarų ir Rytų vertybes. Kaip žiūrite į vieną iš Vakarų vertybių, jau išgirdome. Kokias kitas europietiškas vertybes minėtumėte?.

Pinigai, konkurencija, pelnas, komercija… Apskritai Europa savo vystymosi aklavietėje ir Lietuva aklavietėje. Aš dabar nežinau, kuri valstybė nėra aklavietėje. Aš nekalbu apie ekonomines krizes. Iš Europos eina supuvusi moralė, bet pasirinkimo mes neturime. Mūsų komercinės TV užgrūstos amerikiniais ,,meniniais“ filmais: šaudymai, sprogdinimai, gaisrai, kraujas; lavonų viename filme parodo iki 9 (skaičiavau kino juostoje su garsiuoju Tomu Kruzu). Tarp žudikų būtinai turi būti seksuali gražuolė mergina, šaudanti paprastai iš karto abiem rankom. Be jos ,,pagalbos“ vyrų komanda būtų tiesiog bejėgė… Išsigimusi kultūra ne vien filmų pavidalu. Lietuvoje jau išaugo nauja žmonių karta, tokių filmų išugdyta.