Būna laikas, kad kiekvieną iš mūsų aplanko egzistencijos klausimai. Ne svetimas jis ir žurnalistams. Kalbu ne apie asmeninius mūsų išgyvenimus, o apie profesinius. Vartai šūsnis laikraščių, žiūri į milijonus, milijardus raidelių, sudėliotų į žodžius, sakinius – ir galvoji: kam visa tai? Kam reikalingas rajoninis laikraštis (mūsų rajone net du), kai yra visažinis internetas? Juk ten tiek visokio „gėrio“, kuris žmones pasiekia beveik tą pačią sekundę, kai kas nors apie jį sugalvoja paskelbti. Tiesa ir ta, kad vienas pats besvarstydamas žmogus labiau linkęs į negatyvias mintis, tad visada pravartu tartis, kalbėtis su kitais, mūsų atveju, su rajonines spaudos skaitytojais. Ir ką gi apie spaudą mano rajono gyventojai?..