Skip to content

Daugėliškio bažnyčia – stebuklu alsuojantis liaudies meistrų kūrinys

Lina RAGINYTĖ

Daugėliškis… Kažkas galbūt iškart paklaus: kuris? O čia – vaizduotės reikalas. Galima matyti vieną Daugėliškį, galima ir du atskirus: Senąjį ir Naująjį. Nelygu, kaip norisi pakreipti istoriją ir kiek giliai į ją pasinerti. Istorinių šaltinių teigimu, Didžiajam Daugėliškiui 2011 m. sukako 500 m. Svarbios sukakties proga abiejuose Daugėliškiuose bendruomenių iniciatyva atsirado po paminklinį akmenį. Kuris reikšmingesnis ir iškalbingesnis – atsakytų tik pati istorija, jei galėtų prabilti. Šiandien mūsų vaizduotei laisvės ir polėkio suteikia Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos bažnyčia, 130 metų bokštais kelianti žmonių prašymus ir maldas į dangų. 

Šios bažnyčios stebuklas – jai suteiktas Šv. Joakimo ir Onos vardas bei jo galia. Kairiajame bažnyčios kampe, ties Švč. Mergelės Marijos altoriumi, kurio viršuje matome ir šv. Onos paveikslą, į tikinčiuosius iš ilgai slapta saugoto paveikslo žvelgia šv. Joakimas, žadinantis vaizduotę. 

Du Senojo Testamento teisieji – Joakimas ir Ona – tapo ypatingos Dievo palaimos objektu. Jų palikuonė – Nekaltai Pradėtoji Mergelė – yra toji, per kurią daugybei žmonių yra suteikta Dievo vaikų garbės laisvė ir ją pagimdžiusiųjų šlovė niekad nebus išdildyta. Ona ir Joakimas ilgai neturėjo vaikų. Kartą, kai Joakimas, kurio vardas reiškia „Viešpats pasirengęs“, šventykloje atnašavo auką, žydai iš jo tyčiojosi sakydami, kad jis nevertas atnašauti, nes neturįs palikuonių. Pažemintas ir susikrimtęs Joakimas pasitraukė į dykumą. Ten po keturiasdešimties dienų ir naktų jam pasirodė angelas ir pranešė, kad Ona nėščia. Tada jis paaukojo dešimtį avinėlių ir grįžo namo. Oną taip pat angelas įspėjo ir ji nuėjo prie Jeruzalės miesto vartų pasitikti vyro: šis epizodas, žinomas kaip „susitikimas prie Aukso vartų“.

Dabar Ona su Joakimu minimi liepos 26 d. Daug kur Onos kultas yra susijęs su Marija. Kadangi savo įsčiose ji išnešiojo pasaulio viltį, jos apsiaustas yra žalias. Kaip dailidės Juozapo uošvė, o ypač – kaip gyvas, nekaltai pradėtos Mergelės Marijos „tabernakulis“, ji globoja visus, kurie dirba su mediena: dailides, baldžius, medinių namų statytojus (Daugėliškio bažnyčia yra medinė). Kadangi pati saugojo Mariją, kaip brangenybę skrynelėje, ji globoja auksakalius ir netgi statinių dirbėjus. Onos lobis buvo Mergelė Marija, todėl ji globoja kalnakasius, kasančius žemės gelmėse slypinčius turtus. Ona mokė Mariją palaikyti namuose švarą, todėl globoja šluotų gamintojus, mokė austi, todėl globoja audėjus; mokė siūti, todėl globoja siuvėjus ir visus, kurie audžia, parduoda audinius ir siuva, taip pat ir nėrėjas. Vienoje legendoje minima, kad ji mezgusi pirštines, todėl yra pirštinių gamintojų globėja. Kaip taupi namų šeimininkė, ji yra prekiautojų sendaikčiais globėja. Kaip Marijos, Stella Maris, motina, ji globoja jūrininkus. Ir dar ji globoja krikščionių šeimas ir našles.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *