Sausio 25-ąją peržengėme žiemos Rubikoną –  Pusiaužiemį. Kaip juokauja gamtininkai, šią dieną barsukas „praneša“, ar greitai bus pavasaris. Išlindęs iš olos ir pamatęs saulę jis išsigąsta savo šešėlio, lenda į guolį ir verčiasi ant kito šono – pavasaris dar negreit. Jei apsiniaukę, išeina, pasivaikščioja ir grįžęs gula ant to paties  šono, nes greitai pavasaris ir teks keltis.

Sulaukėme atodrėkio. Šlapio, todėl ir džiaugsmo dėl to net ne rieškučios – tik sauja. Be to, ko gero, tai vienadienė žiemos akcija, nes jau nuo ryt dienos vėl sugrįš keli laipsniai šalčio. O su juo ir slidūs šaligatviai, gatvės, keliai. Tad laikykimės! Šiemet žiema, bent jau sausis, atrodo, su mumis žaidžia rimtai…

Kaip reikiant paspirginęs šaltis atsitraukė, bet nemenką minusą paliko (atodrėkio taip ir nebuvo). Keli laipsniai šalčio plius vėjas ir drėgmė mūsų nuodėmingus kūnus šiurpina ne mažiau nei dviženklis ramus minusas. Tokie orai išliks ir artimiausiomis dienomis. Tačiau diena jau ištįso visu pusvalandžiu, pragyventas sausis ją pailgins valanda, tad ir džiaukimės – saulė grįžta, suka link pavasario, o su ja ir mes visi!..

Naujieji metai įžengė vedini žiemos (nors pirmąją dieną dar lijo). Kadaise minus dvidešimt sausį buvo įprasta, dabar, išlepinti pavasarinių žiemų, gūžiamės – šalta. Tačiau mokėkime ir pasidžiaugti, po itin niūraus ir rudeniško gruodžio, pagaliau galime mėgautis žiemiškais orais. Pagal dabartinį prognozių modelį, panašu, kad pirmoje mėnesio pusėje krituliai bus gausesni, plūs ir stingdantis Arkties oras. Po sekmadienio jis trauksis, bet sinoptikai ragina neapsigauti – po trumpo atokvėpio, apie mėnesio vidurį, atplūs dar viena speigo banga.

Va, ir metų liepto galas. 2016-ųjų užrašinėje liko pora lapų. Rytoj vidurnaktį žengsime į Naujuosius 2017-uosius. Sinoptikai, žalčiai, liūdina, metų virsmą žada šlapią ir vėjuotą. Bet – blogo oro nebūna, sako, būna tik prasta apranga ir nuotaika… Visi, kas galėjo, praėjusius metus už visus jų blogumus jau iškeikė. Blogio buvo daug – pasaulyje, Europoje, Lietuvoje, gal tik Ignalinos padangėje nieko tragiško nenutiko. Kas buvo, telieka istorijai, dabar laikas platesniu žvilgsniu pažvelgti į ateinančius, peštuko Gaidžio metus.

Ne savo laiku įsisiautėjusi žiema pagaliau atleidžia vadžias. Papūtęs pietys atnešė drėgnos šilumos, atlydį ir viltį, kad žiema dar neįsitvirtins. Tad pats laikas risti sniego senius, nes sniego greitai gali nelikti. Per pačią darganą prieš savaitę dūkštiečiai yra sakę, kad jų krašte ir perkūnija nugriaudėjo. Tai, pasak senolių išminties, prastas dangaus ženklas: žiema bus šilta, bet prasta ateinanti vasara. Tačiau, anot vienos kaimo močiutės, kosmonautai dabar dangų taip sumaišė, kad dažnai ilgamečiai stebėjimai jau nepasitvirtina…

Žiema užpuolė tarsi iš pasalų. Pirmas sniegas lapkritį nieko nestebina, tačiau dažniausiai jis išsilaiko vieną kitą parą. Šiemet, panašu, žiema sudarė slaptą lapkričio-gruodžio paktą. Kasdien sniego tik daugėja, apie jokį atšilimą nešnekama. Atėjo ir pirmosios žiemos sąskaitos už šildymą, jau kaip ir juodu ant balto primenančios – žiema, ponai, žiema…

Jau seniai taip buvo, kad taip anksti žiema imtų dantimis kaukšėti. Spalis išlaikė savo statusą, o lapkritis nuo pirmos dienos buvo žiemos ant menčių paguldytas. Paprastai pirmas sniegas tik parą kitą išsilaiko, bet šįkart, atrodo, viskas užtruks, nes artimiausiomis dienomis ir šaltis, ir nauja sniego porcija vėl prognozuojama…

Susidraugavome su rudeniu, kuris šiemet lietuviškas. Nors gal ir ne visai toks. Juk lietuviškas ruduo daugiau asocijuojasi su lietumi, o šiųmetis spalis linkęs labiau šypsotis. Nors artimiausiomis dienomis jau žadama ir drėgmės, tad prireiks ir skėčių… Jau rašiau, kad nuo politinės arenos nueinantieji Lietuvai kėsinosi palikti mokestinę bombelę – buvo suplanuota panaikinti 9 proc. PVM lengvatą šildymui. Tai reikštų, kad jis nuo Naujųjų metų pabrangtų 12 proc. – iki 21 proc. Tačiau tyliai šio manevro valdantiesiems atlikti nepavyko, kilo bruzdesys ir dar nesibaigusių Seimo rinkimų fone seimūnai šoko situaciją remontuoti.

Pasilabino dėdė šaltukas, vakar šarma nubalinęs rudenėjančias pievas. Prognozuojama, kad jis dar kurį laiką nesitrauks, naktimis bus neigiamos temperatūros, o ir dienomis, nors bus dažniau saulėta, šilumos nesulauksime. Ruduo, kaip nuo scenos nueinanti senoji Seimo valdžia, rengiasi skeptrą perduoti už lango trypčiojančiai žiemai. Jai dar anksti pirmininkauti, bent mėnesį gali palaukti, bet vis nekantrauja. O pražilęs ruduo, manau, dar taip lengvai savo valdžios neatsisakys…

Ruduo, visuomenei pateikęs blogiausią savo vėjuotą ir darganotą programą, atrodo, kol kas nežada tapti šiltesniu ir malonesniu. Prognozės ir artimiausioms dienoms bjaurokos, be pokyčių. Įsisiautę vėjai trečiadienį iškrėtė didžiausią pastarųjų metų kiaulystę – sunaikino senelį Trainiškio ąžuolą, gamtos paminklą, stovėjusį apie 800 metų. Jis buvo sodintas dar pagonybės laikais, kai Lietuvoje ošė ąžuolų giraitės, nes šis medis tuomet buvo šventas ir garbintas. Deja, Trainiškio ąžuolo daugiau neturime…

Atrodo, prasideda rudens raudos. Sinoptikai žada ne itin malonius orus – su lietumi ir vėjais. Nenuostabu, juk jau spalis lietaus lašais beldžiasi į langus. Tačiau dar yra vilties, kad gal bobų vasara dar paskutinio savo kadrilio nesušoko. Dabar dažnas pamintijam – kokia bus žiema. Neseniai buvo pažerta atsargių prognozių. Pagal jas, šiųmetė baltoji viešnia esą turėtų būti nei per šilta, nei per šalta. Ką gi – sulauksim, išvysim, pajusim…

Atvėsęs rugsėjis bando mus įtikinti, kad vasarai, pasak A. Valinsko, jau atia. Nors prognozės – slidus dalykas, bet tos, kurios paskelbtos, nieko šilto iki mėnesio pabaigos nežada. Visa viltis, kad dar bobų vasara gal užsuks. Antra vertus, dar laukti šilumos iš rudens, tai kaip šviesaus rytojaus pažadų išsipildymo iš kandidatų į Seimą. Ruduo, blin, ruduo, ir tuo viskas pasakyta…

Po vasariškų dviejų rugsėjo savaičių sugrįžo rudenio pilkuma ir vėsa. Turbūt šiaurys atsliuogė į žvalgybą, kuri užtruks dar kelias dienas. Įsibėgėjant kitai savaitei, vėl žada sugrįžti ir saulė, ir šiltesni orai. Šiandien vakare – Mėnulio užtemimas. Jo maksimumas bus 22 val. vakaro, kai apie 95 proc. Mėnulio pilnaties bus Žemės pusšešėlyje. Tai vienas iš unikalių metų reiškinių, kuris ir Lietuvoje, jei būtų giedra, bus matomas. Tik, va, giedros nežadama. Jautresni žmonės gali net prieš jam vykstant jausti emocijų svyravimus, būti prastesnės nuotaikos ar savijautos…

Po poros apsiblaususių dienų, vėl užplūdo šiluma ir saulėti orai (jei sinoptikų neapgavo jų prognozės, o sinoptikai mūsų, būtent tokie orai žadami šiam savaitgaliui), todėl ponui rudeniui dar teks kiek palaukti. Dabar įsibėgėjusiam bulviakasiui itin palankios dienos. Kaip, beje, ir visiems kitiems, dar besidžiaugiantiems paskutinėmis išeinančios vasaros glamonėmis. Tik grybautojai ne itin šypsosi, nes grybai nekūpa (daugiausia vien voveraitės). Baravykų nėra, bet dar turi pratrūkti rudeninė jų dygimo banga…

Išeidama vasara „nepasišiukšlino“. Nepašykštėjo paskutinės šilumos iš savo sankaupų skrynelės. Ruduo šįkart atėjo žalias, tarsi jaunikaitis: nė vieno pageltusio lapo ant medžių. Pasak senolių, tai buria, kad žiema dar kažkur toli ir ateis negreit. Grybų derlius miškuose neprastas. Vakar prasidėjo Mėnulio jaunatis, o su ja dar vienas grybadygio vajus. Tad šiemet tik beviltiškas tinginys be grybų atsargų žiemai gali likti…

Šiandien vėl lyžtelėjo karščio banga. Trumpa, vienadienė, nes rytoj karštus laipsnius nugesins lietus. Taip dudena mums orų sinoptikai, kuriuos pačius dangus dažnai už nosies vedžioja. Bet ir šalta nebus, tik kiek vėsiau, tad grybų fiestos orai negadins. O štai Palūšės regatai gali kiaulaitę po jachtų kiliais pakišti. Regata vyks, tik žiūrovus prastos prognozės gali praretinti. Sulauksim – pamatysim…

Tvankuma, lietūs, žaibai, griausmai… Pastaruoju metu šis orų krepšelis tapo toks dažnas, įprastas, kad net eilinę orų prognozę praleidi pro ausis, šių žodžių tarsi neišgirsti. Prisimeni, jei pats gauni nuo to į kailį. Kaip pirmadienį gavo Kazokinė, kitos rajono vietovės. Iki katastrofos, Baisogalos padarinių (kur graikinių riešutų dydžio kruša per 15 min. sukapojo viską: daržus, sodus, javus, stogus) dar toli, bet teko ir be elektros parymoti, ir kalnus prilaužytų medžių išvežti.

Skaitytojau, atsisuk ir pažiūrėk pro langą. Lyja? Jeigu ne, tai greitai lis. Tokia prognozė šiai dienai. Poilsio dienomis taip pat neteks lietsargio džiovinti. Dėl dviejų priežasčių: viena, Ignalinoje nėra karšto vandens, gyvatukas šaltas (dviems savaitėms – profilaktiniai darbai), tad tas daiktas ilgai nedžius, antra, ir poilsio dienomis protarpiais lis, tad to daikto vis reikės.

Stovime ant vidurvasario liepto. Orų moderatoriai, žadėję antroje liepos pusėje marias saulės ir jūras šilumos, atsiprašinėja – artimiausias dvi savaites karšta nebus, lis. Prognozė liepai pasikeitė. Vilties teikia mėnesio pabaiga, kuomet trauksis lietaus debesys ir pagal dabartinį prognozių modelį rugpjūčio pradžia panardins į trokštamą vasarišką kaitrą. O dabartiniai lietingi orai turi ir didelį pliusą – išjudins grybų sezoną. Voveraitės jau dygsta, tad dairykis ir lauk baravykų šturmo. Kituose rajonuose, kur anksčiau lietaus buvo daugiau, rudakepuriai jau šimtais namo keliauja…

Antra savaitė žengiame birželio takais. Vasara kol kas lietuviška – nei per karšta, nei per šalta, nors paslapčia atsėlinusios šalnos jau apkandžiojo daržus. Trūksta ir lietaus. Europa skęsta potvyniuose, o lietuvis žemdirbys tik viltingai dangų akimis smaigsto, juodesnio debesies ieškodamas, iš kurio lietaus ašarų pabirtų. Tų ašarų rytoj žadama, tačiau sinoptikų prognozės dažnai virsta niekais. Belieka laukti ir tikėtis…