Pavasaris įsibėgėja, tačiau bėgdamas ir nuo žiemos balasto atsikrato. Tai kažkur giliai kišenėje rastą užsilikusį sniegą išberia, tai šalčio liekanas nuo „žipono“ nusipurto, taip skriausdamas ir pirmą žalią daigelį, ir į saulę besistiebiantį žibutės mėlį. Šiandien žengiame į lietaus zoną, žada lyti visas poilsio dienas ir kitos savaitės pradžioje. Bet bus šilta. Jei šiluma nepabėgs ir po lietaus, sulauksime greito gamtos smaragdinio rūbo atsimainymo…

Sveiki, sulaukę pavasario! Jis kol kas ne itin meilus, tačiau lauktas, gal net sapnuotas, todėl tarsi savas, lyg geras kaimynas. Kažkur Lietuvoje, kur sniegas išėjusią žiemą buvo tik retas svečias, jau žibuoklės dangaus akimis žiūri, o pas mus tik „kačiukai“, laukdami velykinių verbų, dar vis šykščiuose saulės spinduliuose rasotus „kailiukus“ vėjų lopšyje džiovina. Tačiau jau greitai diena (šviesa) ims viršų prieš naktį (tamsą), žaluma veršis į saulę, nuotaika skaidrės. Tad su pavasariu!..  

Nepikta šiemet žiema. Jau spėliojama, kad, ko gero, piktumo iš jos ir nesulauksime. Taip mano sinoptikai, tai patvirtino ir Telšių žvėrinčiuje iš žiemos miego atsibudusi meška. Išties, ko iš žiemos dar norėti: šalčiai nosių nešaldo, sniego laisvalaikio pramogoms užtenka, gal kiek vargina lijundros, slidūs keliai ir šaligatviai, tad šią savaitę dėl slidumo skundų sulaukėme iš Budrių kvartalo gyventojų. Kaime itin slidūs žvyrkeliai ir kiti keliai, kuriais rieda mažai automobilių…

Kai kas po Naujųjų sutikimo dar nė išsiblaivyti nespėjo, o jau trečdalio mėnesio kaip nebūta. Net žiema dar atrodo pagiringa – jokios tvarkos: tai lyja ir balos teška, tai 23 laipsnių šaltis ausis raito. Šis savaitgalis taip pat žadamas bjaurus – šlapias, vėjuotas. Bet argi jos didenybei žiemai ką nors nurodysi, pamokysi? Tad teks mums prie jos kaprizų taikytis, o ne atvirkščiai…

Nukritome į patį tamsos dugną. Diena daugiau netrumpės, naktis išseko ir galinėtis su šviesa neturi jėgų. Nuo Kalėdų nedrąsiai, droviai, po žingsnelį, po minutę diena pradės ilgėti ir iki Naujųjų metų iš nakties atsiims pavogtas pirmas septynias minutes. Toliau griebs vis po daugiau. Gaila, kad gruodis, kantriai laikęs ploną sniego maršką, Kalėdoms pravirko, išskydo ir į rankas mums įbruko lietsargius. Nebent dar iki Naujųjų savo pašlijusią reputaciją pataisys, laiko turi…

Vaikštom žiemos takais. Ji kol kas nepikta, neįkyri. Daugelį dabar domina, kokios bus Kalėdos, Naujieji metai, apskritai – žiema. Deja, prognozės – slidus dalykas, jos net iš specialistų, apsiginklavusių modernia technika, dažnai pasišaipo. Todėl neatmetama ir senolių išmintis. Tarkim, ji byloja, kad jei šv. Martyno dieną – lapkričio 11-ąją – antis vandenyje, tai per Kalėdas bus ant ledo. Todėl tuo tikintys prognozuoja, kad Kalėdos bus baltos. Tačiau klimatologai sniego per šventes prognozuoti nesiryžta ir tikina, kad greičiausiai žiema bus permaininga.

Tyliai atsėlina minusas. Savaitgaliui prognozuojamas šaltukas ne tik naktį, bet ir vienas kitas laipsnis žemiau nulio dieną. Tik kritulių, sako, beveik nebus. Kažkur šlapia snaigė gal ir nukris, bet tik kažkur ir gal. Visą sniegą pasiglemžė Amerika. Ten pusė JAV valstijų murkdosi pusnyse, daug kur keliai nepravažiuojami. Lietuva gi į žiemą grimzta lėtai, nepastebimai, lyg tingėdama. Bet jau dairomasi, iš kurios pusės Kalėdų dvasia pakvips. Lapkričio pabaigoje miestuose jau pirmosios Kalėdų eglės įsižiebs.

Dabar dažnai girdime kalbant apie orią algą, pensiją, orų gyvenimą. Šį žodį perkėlus į gamtą, galima jį pritaikyti, apibūdinant šiųmetį rudenį. Jis išties buvo orus ir oriai estafetę rengiasi perduoti žiemai. Šiluma, regis, jau baigiasi, vėsta, sekmadienį, sako, į žvalgybą jau ir viena kita snaigė gali užsukti. Po šilto rudens dabar spėliojama, kokia bus žiema. Sinoptikai mano, kad ir žiema laukiama šiltesnė, nei įprasta. Kadangi ir orų spėjikus dažnai apgauna, tad pagyvensim – pamatysim…

Lapkritis šiemet paneigia visus apie jį žinomus niūrius vertinimus. Nei jis niūriausias, bjauriausias, tamsiausias ar dar koks. Šilta, sausa, saulėta, tarsi rugsėjį. Bent kol kas. Tik lietaus stygius kelia savų problemų. Senka šuliniai, o miestai vis dažniau pasineria į smogą, nes ore daug kietųjų dalelių, kurias nusodina lietus, o jis šį rudenį labai jau šykštus. Gal dar susigraudins ir išsiverks ant lapkričio peties…

Artėjame prie auksinio rudens aukso vidurio. Atėjęs spalis naktimis pražyla šalnomis, bet dienomis saulę smagiai kvatodamas dangumi ridinėja. Miškai lengviau atsikvepia nuo grybautojų tuntų, nors grybų dar yra. Kas netingi, tas be rudeninių grybų dar ir baravykų prisirauna. Šis ruduo baravykų medžiotojams dar ilgai sapnuosis, nes taip įkyriai šie miško gražuoliai seniai bedygo…

Paskutinės vasaros dienos, pirmadienį jau būsime rugsėjo respublikoje. Bemaž mėnesį tvyroję karščiai išdžiovino miškus, o grybų šiemet tik vienas kitas ragavome, tad grybautojai džiaugiasi dažnu lietumi su viltimi, kad grybai dar pakels galvas. Jų dar turėtų būti, bet reikia šiltesnių naktų. Sako, grybai dygsta, jei temperatūra naktį būna ne mažiau dešimties laipsnių. Artimiausias dienas sinoptikai tiek lyg ir žada…

Iškart nusikeiksiu: kad jį perkūnas tą perkūną. Antradienio popietę ratus aplink Ignaliną sukęs debesis galop prapliupo žaibais ir griausmais. Kelis kartus miesto centre taip trenkė, kad sudegė daugelio kompiuterių mazgai, sugedo interneto ir parduotuvių atsiskaitymo kortelėmis sistemos, sutriko elektros tiekimas, sugadinta kita elektroninė įranga. Supleškino ir vieną mūsų redakcijos, du spaustuvės kompiuterius. Audra pasidarbavo tik centrinėje miesto dalyje. Budriai, vakarinė miesto dalis, Strigailiškis nenukentėjo.

Riedame vasaros kalneliais: savaitė vėsos, savaitė karščio. Šių dienų karštis, sako, taip pat jau atlėgs, kita savaitė laukiama ir vėsesnė, ir drėgnesnė. Kas netingi, dabar miškų uogynuose pinigus renka. Renka uogas, žinoma, kurios po to supirktuvėse pinigais virsta. Jeigu Varėnos miškuose uogų šiemet beveik nėra (iššalo), mūsiškiuose jos kibirais renkamos…

Orai tebekrečia šunybes. Įkaitino daugiau nei trisdešimties laipsnių karščio katile ir išmetė tarsi į dar neįšilusį ežero vandenį. Dešimt vėjuotų laipsnių po trisdešimties gūdžiu rudeniu atrodo. Šį savaitgalį taip pat nieko guodžiančio – apniukęs dangus, lietus, šiaurinių krypčių vėjai. Tad pirmas žingsnis į birželį, į vasarą – nesvetingas…

Dar ne birželis, bet jau sulaukėme vasaros. Pašėlusios ir piktokos. Kartu su karščiais šlaistosi škvalai, laužantys medžius, plėšiantys stogus, paliekantys sodybas be elektros. Kliuvo ir mūsų rajonui. Keistas sutapimas, bet Daugėliškyje vieną statomą namą stichija (ar aukštesniojo ranka?) nusiaubė jau trečiąkart, dabar namą palikdama be stogo. Mokslas tvirtina, kad besidraskančios audros, kurių tik daugės – atšylančio klimato palydovės. Tad dar ne kartą sulauksime nelaukiamų gamtos išdaigų. O kol kas džiaukimės vasaros glamonėmis…

Orų spėjikai vėl gražbyliauja, rašo – ateina vasariškos dienos. Vėsa jau išties „užkniso“. Tuoj vasaros pradžia, o ilgesnės šilumos kaip nėra, taip nėra. Bet sinoptikai vėl žada – tiešija, po sekmadienio jau ir apie 25 laipsnius liežuvius laido. O mums kas – belieka tikėti ir laukti…

Pagaliau žemė sulaukė lietaus. Vėsaus, bet gyvybiškai svarbaus. Savaitgaliui orų spėjikai žada ir orus švelnesnius. Medžių žaluma jau tviska smaragdu, pražilo sodai, bet jie ne visi išlaikė šalnų atakas, kai kur žiedus negailestingi šalčio dantys stipriai apkandžiojo. Gal jau šalnos daugiau negrįš, negadins žydinčio pavasario nuotaikos…

Sulaukėm Velykų, o su jomis pagaliau ir tikro pavasario. Žadama 20 laipsnių šiluma ir žiedų sprogimas gamtoje. Tokie orai, sako jų specialistai, turėtų laikytis bent savaitę. Taigi prisikels ne tik mūsų atpirkėjas šv. Velykų rytą, bet ir gamta. Giliai prasminga… Pasaulis, deja, ne toks šventiškas ir džiugus. Ukrainoje – karas, Pietų Korėjoje – šimtai aukų paskendusiame kelte. Bet pirmiausia lietuviškos naujienos.

Laukiam pavasario. Nors jis lyg ir seniai jau pabaliais laksto, tačiau pavasariško oro kaip nėra, taip nėra. Bitininkai sako, kad dar net bitės iš avilių apsiskraidymui vengia nosis kišti, nors jau blindės žydi, o ir pavasarinė žaluma dar pro žiemos dulkes neprasimuša. Kita savaitė žadama drėgna, bet jau šilta. Tai gal gamta smaragdo rūbu pagaliau pasipuoš…

Pažiūri pro langą – saulė plieskia, tarsi vidurvasarį, bet be striukės į lauką neik. Balandis gąsdina, girdi, normalios žiemos neturėjot, tai ir pavasariu labai nedžiūgaukit. Šios poilsio dienos laukiamos itin vėsios – apie nulį laikysis ir dieną, ir naktį. Tačiau jau kitos savaitės pradžioje termometro stulpelis, sako, šoks į viršų, gali net į plius 20 laipsnių padalą kaktą prasiskelti. O balandį sinoptikai prognozuoja banguotą. Šilumos bangas keis vėsa ir taip kartosis.