Šykšti gegužė šilumą siūlo porcijomis. Tarsi žinomame S. Neries eilėraštyje: „Pirkite, ponai, tik už dvidešimtį sū“. Lauke saulė, žaluma, žiedų marios, o vėsa taip ir bėgioja nugara. Rytais kai kur dar ir silpna šalna automobilių stiklus šerkšnu pabalina. Gerai, kad nors rimtų šalnų pačiame sodų žydėjime šiemet nėra, o sodai žydi kaip niekad, tarsi paskutinį kartą. Bet yra ir gerų žinių – šiluma jau braunasi į mūsų geografines platumas. Pamažu, sunkiai, pėda už pėdos, bet jau, sako, vėl braunasi, atsėlina…

Po nedraugiško balandžio, pasimėgaudami savaitėlę ragavome vasaros. Gamtoje staiga įvyko didysis žalumos ir žiedų sprogimas, daugelis atidarė net maudymosi sezoną. Tačiau vasariški orai, sako, baigiasi, ateina lietūs ir vėsa. Lietus pavasarį reikalingas, svarbu, tik kad jis svečiuose per ilgai neužsisėdėtų, neįgrįstų… Artėjant Seimo rinkimams didžioji valdžia prieš tautą vizgina uodegas, bando, ieško būdų, kaip  įtikti, sugundyti.

Pagaliau netenka keiktis dėl blogų orų. Pavasaris pagavo savo ritmą ir maudo mus ir šilumos, ir saulės voniose. Jau ir griaustinis žemę pašventino, gegutė užkukavo, gamtoje vyksta paukščių balsų chorų kovos, žaluma veržiasi pro kur tik galima, vaismedžiai velkasi nuotakos rūbus… Jei išankstinės prognozės „neišdurs“, kaip kad dažnai būna, panašūs orai dar mažiausia dešimčiai dienų prognozuojami. Tad gerkime iki soties gaivų pavasario orų vyną ir garsiau už lakštingalas čepsėkime lūpomis iš to malonumo…

Visi laukėme pavasario, o sulaukėme rudens su žvarba, nedraugiškais vėjais, šaltais lietumis. Artimiausiu metu orų spėjikai mums nesišypso, nes orų pagerėjimo nematyti. Gali kokia diena iškristi iš sistemos ir pasirodyti pavasariška, bet vėliau vėl susiraukusio ir nepatenkinto balandžio grimasos. Gal bent ilgametė senolių orų stebėjimo patirtis neapgaus. Sako, jei balandis itin šiltas, tai gegužė šalta. Ir atvirkščiai. Tad gal šiemet bus tas antrasis variantas – atvirkščiai?..

Ilgai lauktas pavasaris tarsi drovisi pasirodyti visu savo gražumu. Nešalta, bet ir šilumos pertekliaus nėra. Tarsi pasiklydę šunys, nerandantys kelio namo, laksto piktoki šiaurinių krypčių vėjai, saulė, tarsi erzindama, taip pat pasirodo tik retkarčiais. Todėl ir žaluma į viršų stiebiasi nenoriai, tarsi jėga stumiama. Antra vertus – ko norėti, juk dar tik balandžio vidurys ir lauke statistinis lietuviškas pavasaris. Toks, kaip kadaise būdavo, kai apie jokius klimato atšilimus dar nebuvo šnekama…

Paslidinėdami gatvėse, gūždamiesi nuo nemalonios žvarbos sulaukėme Velykų. Jos šiemet ankstyvos, gal todėl dar su snieguotais batais, nes pavasaris, matyt, kažkur žiemos knaipėje tebegirdomas, kad neskubėtų valdžios skeptro iš žiemos perimti. Tačiau kasdien vis šilčiau ir net sinoptikai jau pasidavė, pareiškę, kad pagaliau pavasaris ateina. Naktimis dar šalnos lankysis, bet dienomis saulė ir šiluma bus vis dosnesnė. Tad sveikiname ne tik su Velykų šviesa, bet ir su pavasario gaiva…

Sveikinu su grįžtančia žiema. Ji, matyt, šiemet kaip pasileidusi merga – kol neišsisiaus, neišsikvailios – nenurims. Ko gero, šiemet Užgavėnės buvo perdaug ankstyvos, nes kovo vidurys, o gamtoje vis dar Lašininis su Kanapiniu šonus vienas kitam talžo. Sinoptikai sako, kad ir šis savaitgalis, ir bemaž visa kita savaitė bus žiemiška, atšiauri, nemiela. Tačiau parlėkę iš už jūrų marių paukščiai neleidžia užsimiršti, kad vis dėlto jau pavasaris. Dar prieš savaitę ir gandrai ties Ignalina pastebėti, ir kitų giesmininkų balsų kasdien daugėja…

Panašu, jog taip laukiamas pavasaris dar neskuba ateiti. Įžengėme į kovo kiemą, tačiau jo šeimininkas ne itin svetingai sutiko. Trūksta šiltesnio priėmimo, saulėtos šypsenos, bet, sako, dar pasitaisys. Nuo sekmadienio jau dienomis žadami šilumos pliūpsniai. Pagal dabartinį prognozių modelį, pirmojo pavasario mėnesio pradžia numatoma drėgna. Naktimis dar vis palaukėm ir kiemais lakstys šaltukas, o dienomis temperatūra jau kils drąsiau, kartais net iki 9 laipsnių šilumos. Ką gi, laukiam…

Kalendorinė žiema šiemet baigsis išskirtine diena – vasario 29-ąja, kuri būna tik kas ketveri metai. Apie šį vasario pailginimą šiandien skaitykite penktadienio skaitiniuose. Antradienį persėsime į pavasario vežimaitį, kuris kol kas klimpsta ir slidinėja išeinančios žiemos sniego košėse ir plikšalose. Iš kovo tikimasi daugiau šilumos ir saulės, kad pagaliau baigtųsi tas košmariškas šlapių kojų metas. Artimiausiomis dienomis orų fronte dar nieko naujo. Snigs, lis, oro temperatūros minusų ir pliusų šokis tęsis…

Vasaris savo priedermės neišduoda, išlaiko žiemos statusą. Tai sniego, tarsi ko bijodamas, nakčia pažeria, bet ir lietsargiams surūdyti neleidžia, ir saulės dėl įvairovės kyšteli, kurios atokaitoje jau gali jaukiai jaustis. Ir oras saulėtą dieną jau pavasariu kvepia…

Sako, žiema vėl statys pavasarį į vietą. Pavasariški orai trauksis, o žiema, nors jau išvaryta ir ant Užgavėnių laužų supleškinta, vėl primins apie save. Jau šiandien žadama sniego, šlapdribos, rytoj – nedidelio minuso. Ne itin malonu, bet ir pykti negali. Juk dar tik vasaris… Situacija Vyriausybėje kažkuo panaši į orus. Nesuprasi, kas ten kam kelnes mauna. Sveikatos ministrė, kalbomis apie duotą kyšį gydytojui, pati save  įsispraudusi į kampą, išėjo, dabar šokiai su kardais įsisuka apie aplinkos bei žemės ūkio ministrus.

Vasaris tarsi pasimetęs laike, blaškosi tarp rudens ir žiemos orų. Vakare lyja, ryte atsikeli – žiema. Taip ir buvo prognozuota, kad šis paskutinis kalendorinis žiemos mėnuo nuolat keis savo apdarus, spalvas, tarsi koks chameleonas.  Visos viltys į viduržiemio barsuką. Sakė – pavasaris va, čia pat, greitai. Gal neapgaus keturkojis dryžius…

Sausis, parodęs, kokios dar visai neseniai buvo lietuviškos žiemos ir leidęs pasidžiaugti tikrais šio mėnesio orais, neišlaikė įtampos ir apsidirbo. Ir kaip jam ne gėda bus estafetę vasariui perduoti, kai aplink tokia bjaurastis – lietus, lijundra, pliurza keliuose. Atrodo, žiema jau nebegrįš, išėjo angliška maniera, neatsisveikinusi. Nebent dar dienai kitai užbėgtų pamirštų sauskelnių pasiimti. Vasaris, ko gero, bus šlapias, viena paguoda – sinoptikai prognozuoja šiltą pavasarį.

Žiema, atrodo, pajuto savo tarnybos skonį, įsijautė ir trauktis nė neketina. Spaudžia be atlydžių ir, kaip spėja sinoptikai, ko gero dar spaus ir visą vasarį, gal net iki vidurio kovo. Žadami staigūs temperatūrų šuoliai, kai vieną dieną minus dvidešimt, kitą – tik nulis laipsnių. Ką gi, tegul pasidrasko, juolab, kad pakeisti vis vien nieko negali. Jeigu žiema nepersigalvos, kitą savaitę trumpam gal lauke ir pliuso sulauksime…

Orai dar kartą atkišo špygą sinoptikams, meteorologams, tiesiog orų spėjikams. Dauguma prognozavo, kad šiemet žiema bus be kailinių. Gruodis pasidavė šiai žodžių magijai ir beveik iki Kalėdų tai šen, tai ten žiedais žydėjo. Bet Naujieji nusipirko žiemą ir ši kol kas trauktis neketina. Ne, nenusibodo baltoji viešnia, nes pernai jos tarsi nebuvo, ratais pro šalį pradardėjo, kitais metais, žiūrėk, vėl mus aplenks, tad lai pabūna, pasismagina. Po savaitės atokvėpio savaitgalyje vėl, sako, dėdė minus dvidešimt porai dienų užsuks.

Na, va, ir kąsnelį žiemos atkandom, ir į Naujuosius per gaidžio žingsnį įsibridom, ir Tris karalius jau išlydėjom, eglutes nupuošėm, žvejai ledo sulaukė, iš karto tvirto, patikimo, tad, ešeriai, dabar laikykitės. Šaltis, atrodo, pedalą atleido, savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje vėl pliusiukai snaigių šokį repetuos. Kiek ilgai, pagyvensim – pamatysim. Dabar net politiką ilgesniam laikui prognozuoti – nepatikimas užsiėmimas, o orus spėlioti – juolab nedėkingas darbas.

Ties paskutiniais išeinančių metų laipteliais pagaliau gurkštelėjome žiemos. Ragaukime ir mėgaukimės, nes, žiūrėk, po savaitės kitos vėl balose taškysimės. Tiesa, tiek mūsiškis Vytautas Sakalauskas, tiek kiti dangaus ir vėjų specialistai tikina, kad žiema dar ilgokai kiemuose braidys, šalčio negailės, geri būsim, kaip tame anekdote, tai ir sniego dar daugiau pabers. Kalėdos šlapios buvo, tai nors Naujuosius, kaip kadaise, oriai sutiksime…

Tik tik valdžios vadžias perėmęs spalis iš karto pasišiaušė. Paleido šalnas, atrišo šiaurės vėjus, sušaldė rudenio spalvas, į miškus uždarė takus grybautojams. Iš grybų nebent dar žaliuokės, kurios jau buvo pradėję dygti, atsigaus, jei šalnos ilgai neužsibus. O jos trauktis kol kas nė neketina. Ir kitos savaitės orų prognozės nieko doro nežada, nebent tik dienomis laipsniu kitu bus šilčiau…

Liepa atsisveikina nedraugiškai, pažerdama vėsos ir lietaus. Antra vertus, šis mėnuo pabudino grybus miškuose. Dygsta voveraitės, galvas vis drąsiau kelia raudonikiai, baravykai. Pastarųjų mūsų miškuose randama dar tik vienetai, o štai Žemaitijos miškuose – net seilės varva – jie jau šimtais raunami. Gal todėl netenka dėl lietaus ir ant liepos pykti – tegul lyja, grybų bus. Sinoptikai daugiau saulės ir šilumos žada nuo šio savaitgalio. Laukiam…

Už langų siautėja birželis. Šviesus, spalvotas, vaiskus, įvairiausiais žemės balsais klegantis. Gal tik kiek ilgesnės šilumos šykštintis. Kaimuose jau plakami dalgiai, birbinamos žoliapjovės – nuo Antaninių prasideda šienapjūties metas…

Gegužės vidury grįžo ruduo. Po kelių pavasariškų dienų vėl beldžiasi lietus ir plaukus šiaušia šiaurinių krypčių vėjai. Po ne itin svetingo balandžio viltasi, kad gegužė bus graži, tačiau ir šis žiedų mėnuo permainingas. Dabar jau sakoma, kad ir visa vasarėlė tokia bus – diena vasara, diena – rudeniu kvepės.  Nors ne viskas ir blogai. Dabar pats sodų žydėjimas, tokiu metu jį dažnai šalnos nulaižo, tačiau šiemet, žiūrėk, sodai be šalnų nužydės, o vėsa žiedams jokios įtakos nedaro…