Košmariški mėnesiai Lukiškėse

Visi suimti SAK nariai atsidūrė Lukiškėse, kalinti atskirai vienas nuo kito. Kaip ir reikėjo tikėtis, didžiausias dėmesys tardymo metu buvo skirtas SAK organizatoriui M. Matorkai. Net 10 kartų jis dienomis ir naktimis buvo kviečiamas pas patyrusį Vilniaus srities MGB Švenčionių r. vyr. tardytoją G. Fedotovskį. Pastarasis leistinais ir neleistinais būdais stengėsi iš dvidešimtmečio vaikino išgauti parodymus, kurie diskredituotų ne tik jį patį, bet ir visus suimtuosius.

Vyrai tuos mėnesius atsimena kaip šiurpų košmarą. P. Žilėnas pasakojo, kad MGB tardytojai jų jau nemušė, stengėsi palaužti kitais būdais: mėnesius kalino vienutėse, neleido miegoti, laikė įkaitintose metalinėse spintose, kurių žymės išliko ligi šiol.

„Ypač sunku buvo ištverti nemigą. Nuo anų laikų liko įprotis prireikus užmigti akimirksniu bet kokioje aplinkoje ir išsimiegoti per 3–5 minutes“, – sakė P. Žilėnas. Tardomas jis nė žodžiu neprisipažino kaltas, tačiau tada, pasak Petro, sistemos doktrina buvo ciniška, bet paprasta: svarbu, kad būtų žmogus, o bylą jam sudaryti vieni niekai. P. Žilėnas bemaž pusę Lukiškėse sėdėto laiko praleido karceriuose. Ten patekdavo, kai neiškentęs replikomis suerzindavo kankintojus. Kartą po tardymo į tam skirtą kambarį įėjusiam papulkininkiui tardytojas raportavo, kad P. Žilėnas vis neprisipažįsta. Papulkininkis lyg pats sau, lyg tardytojui pramurmėjo: „Kas per tauta, mes juos tremiam, šaudom, deginam, o jie vis laisvės nori“. Petras neiškentęs atšauna: „Ir būsim laisvi…“ Ir vėl gauna 14 parų karcerio.

Kai kurie SAK nariai kalėjime susikalbėdavo Morzės abėcėle, keitėsi būtiniausia informacija. Iš viso Lukiškėse praleista apie pusę metų. Vien akistatų buvo 27, o tardymų, apklausų – nė nesuskaičiuosi.