Sudie žiemai, rytoj – pirmoji kalendorinio pavasario diena, nors, šyptelėjus saulei, ir vasaris, atrodė, balandžio rūbą vilkėjo. Dabar spėliojama, koks bus kovas. Daugiau manančių, kad bus nei šiltas, nei saulėtas. Mat žiema tai neišsišėlo ir tikėtina, kad kaišys pagalius į pavasario vežimaitį. Tačiau vis vien jau link šviesos ir šilumos traukiam, kažin kiek neprikaišiosi. Antradienį Užgavėnės, tik šiemet jos bus keistokos. Šios dienos moto – žiemą iš kiemo varyti. O ką varyti, jei ji seniai pati pabėgusi ir, kaip koks Janukovyčius, nežinia kur tįso…

Nors dar tik vasaris, už lango – pavasaris. Meteorologai ir gamtininkai dabar svarsto, spėlioja, ar tai jau ir yra tikrasis pavasaris, ar dar nepasišiauš įsižeidusi žiema, kad jai vos porą savaičių teko pasiausti. Vieni gamtininkai teigia, kad nei rimtesnio šalčio, nei sniego jau nebus, kiti šypsosi – palaukiam kovo, nes šį mėnesį temperatūros kartais svyruoja nuo minus iki plius dvidešimties. Kol kas sinoptikai žada tik nedidelį naktinį šaltuką kitą savaitę…

Pusantro mėnesio žiema pramiegojo, dabar, pakūrusi šalčio krosnį, matyt, tiek pat laiko mums drebulį varys. Šaltis spaudžia be atlydžio, jis nežadamas ir dar bent savaitę. Blogai, kad sniego nėra. Antra vertus, nuo kieno varpinės žiūrėsi. Gerai dėl to kelininkams, seniūnijoms, nes neleidžiami ir taip „trumpi“ pinigėliai sniego valymui, gal sodų ir daržų kenkėjus šaltis suries į ožio ragą, bet ar nenukentės pasėliai pliki šaltyje be sniego marškinių?

Ačiū gruodžiui ir sausiui už mūsų pinigėlių taupymą. Jei žiema būtų kaip žiema, kiek jau būtume pakloję už šildymą, o dabar ką turime – lapkričio 71-ąją. Žmonės ir grybų (žaliuokių ir voveraičių), sako, sausį rado, pas kitus krūmai pumpurus ėmė krauti, augalai pražydo, kurie seniai turėjo ilsėtis. Praėjusiame numeryje „Sodybos“ priedo tvarkytojas Pranas Zubrickas rašinio pavadinimu klausė: „Kiek dar truks rudeniška žiema?“.

Atrodo, žiema bus išėjusi rudens atostogų. Po poros žiemiškų dienų gatvėse ir keliuose vėl pliurzalynė, plikšala ir kiti patys bjauriausi žiemos atributai. Pasak sinoptiko Vytauto Sakalausko ir jo kolegų, tikros žiemos bent jau iki Kalėdų tikėtis neverta. Kelis laipsnius šalčio keis tiek pat laipsnių šilumos, sniegas kris ir vėl virs balomis. Toks žiemos scenarijus labiausiai nelaukiamas. Antradienį teko baladotis po rajoną – nuo Didžiasalio, Mielagėnų iki Dūkšto. Rajoninės reikšmės keliai slidūs, nebarstytos net įkalnės.

Žiema, kurios slenkstį peržengsime jau sekmadienį, pagaliau nepiktai, bet jau kaukštelėjo dantimis: sustingdė žemę, pažėrė sniego, nuo pavadžio paleido vėjus. Tad belieka garbingai į poilsį palydėti ilgai mus lepinusį rudenį. O jeigu jau žiema prasidėjo, tai tegul ir pasninga, ir nedidelis šaltukas nosis pagnaibo. Juk tam jau laikas. Blogiau, kai žiemą lyja, o oro temperatūra ratais aplink nulį kadrilį šoka…

Šiųmetis ruduo – seniai tokio nebuvo. Lapkritis į pabaigą ritasi, o žiema dar savo dantų, kaip moka, neparodė. Štai vakar bemaž 10 laipsnių šilumos. Tačiau per ateinančias poilsio dienas ir kitos savaitės pradžioje žadama minusinė vėsa, bet bus saulėta. O lapkritį saulės, ko gero, labiausiai trūksta…

Vis dar nesibaigia žurnalistinis skandalas dėl BNS naujienų agentūros paviešintos vienos slaptos saugumo pažymos, kurioje neva slėpėsi l-a-a-a-bai didelė valstybės paslaptis.

Šiųmetis ruduo neskuba bičiuliautis su žiema ir stebina neįprastai šiam laikui šiltais orais. Maskvoje net šilumos rekordas šią savaitę užregistruotas. Ten buvę 15 laipsnių šilumos lapkritį paskutinį kartą buvo prieš 90 metų. Lietuvoje apie rekordus nekalbama, bet orai malonūs. Kiek pasidrasko vėjas, neįkyriai palyja, bet nei šalnų, nei sniego. Tik vis gilėjanti tamsa primena, jog brendame link trumpiausios dienos, ilgiausios nakties metą…

Visą savaitę supo spaliui malonūs orai. Ir lietus už apykaklių nesibrovė, ir šiluma dieną naktį gana svetinga buvo. Saulės trūko, tad šio meto „bobų vasara“ vadinti kaip ir neišeina, bet apie ją sinoptikai vis dar atsargiai užsimena. Gal dar bus. O kol kas prognozė šilumos atžvilgiu blogės, nuo antradienio orai vės. Dieną keli laipsniai šilumos, o naktį, pragiedrėjus, šalnos žilas sruogas į rudenio „čiupryną“ pins. Miške vėl grybų pagausėjo, tik baravykai vargu jau ar pasirodys…

Be vizos visi buvome įleisti į spalio valdas, tokias pat šaltas ir nejaukias, kokia buvo rugsėjo pabaiga. Sinoptikai gudrauja, sako, spalį „bobų vasara“ gal ir bus, bet atostogų neplanuokit. Supraskit, ir „bobos“ šilumos nepridės. Tačiau vakar namuose jau sušilo radiatoriai, prasidėjo šildymo sezonas. Neįprastai anksti (pernai sušilome tik apie spalio vidurį). Jei dar ir pavasaris, kaip šiųmetis, vėl vėluos, piniginių girgždesiu išmatuosime ilgiausiai trunkantį (apie pusmetį) šildymo sezoną…

Kaip ir buvo žadėta, rugsėjis saule šypsosi, nors jau ir gnaibėsi pirmosios šalnos. Grybautojai į dangų dažniau dairosi, bet šįkart ne giedros ieškodami, o lietaus. Miške sausa, grybai nedygsta, voveraitės išdžiūvusios kaip popierius, mėginą dygti baravykai sukirmiję kaip rėtis. Grybautojui tai blogiau, nei karas kažkur Sirijoje. Šį savaitgalį žadama dangaus rauda, bet tik dienai kitai…

Vasaros kaip nebūta. Nebuvo ji prasta, bet ir paprasta dauguma Lietuvos jos nepavadins, nes vėtros ir škvalai daug kur eibių prikrėtė. Mūsų platumas, laimei, gamtos negandos aplenkė. Paskutinės vasarėlės dienos vėsesnės, bet saulėtos, gražios, tad panelė vasara atsisveikina be pykčio. Sekmadienį peržengsime rudenio slenkstį, tad belieka moksleiviškai sušukti – sveikas, rudenėli!..

Po gražių orų atslinko vėsa, drėgmė ir dargana, primenanti, kad jau trypčiojame ant rudens slenksčio. Tiesa, sinoptikai mus ramina, kad šilumos dar bus, jog net vasara šiemet prasitęs mažiausiai dviem rugsėjo savaitėm. Bus tai ar nebus – pamatysim, o kol kas keliauja tamsūs debesys, nešini lietumi. Savaitgalį numatomi gana sausi orai, tačiau šilta nebus. Kaip ir kitą visą savaitę…

Rugpjūtis gviešiasi sumušti lietuvišką karščio rekordą, kuris dabar yra 37,6 C. Vakar, sako, toks karštis vėl mus troškino, kaip balandėlius puode. Jis pasiekė stichijos lygį. Visa paguoda, kad nuo šiandienos orai žada keistis, vėsti, kaitros dulkes plaus ir lietus. Ką gi, klimato atšilimo efektas veikia išties efektyviai…

Škvalas su žaibais ir kruša, sujaukęs daugelį Žemaitijos ir vidurio Lietuvos rajonų ir atnešęs šimtatūkstantinių nuostolių, mūsų kraštą aplenkė. Išsidūko pas žemaičius, subliuško, o gal per aukštai jam buvo pas aukštaičius kopti. Vietoj lauktos audros tik ramiai palijo. Baravykų naudai. Mat šie miško gražuoliai dabar bangom ritasi, internete yra pranešimų, kad baravykų nerenka, juos tiesiog šienauja, tiek jų daug. Netrūksta baravykų ir mūsų miškuose, į namus keliauja jų šimtai.

Liepos 10 d. liaudiškame kalendoriuje vadinama „Septynių brolių miegančių diena“. Yra sakoma, jeigu liepos 10 d. lyja – lis dar 7 dienas ar net septynias savaites. Jei oras gražus – toks ir išliks. Trečiadienį nelijo, tad reikia tikėtis gerų orų ir toliau. Bet tik ne šį savaitgalį. Jis, pasak sinoptikų, kvepės lietumi. Dažnai išgirsime ir griaustinį. Bet dabar tas atvejis, kai lietaus laukiama. Ir daržus pabodo laistyti, ir grybai dygti nustojo.

Praūžė Joninės. Šiemet net lietus nedrįso joms trukdyti (tik Strigailiškio Jonus kiek pagąsdino). Leipom nuo karščio, bet šokom, šėlom. Šventėm. Nors sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, tačiau kaitrą sunkiau kęsti, nei šaltį, nes nuo jos pasislėpti sunkiau. Savaitgaliui atvėso, tad atsipūskim, nes kitą savaitę karščiai žada sugrįžti…

Įkopėme į patį metų viršūnės smaigalį, kai naktis trumpiausia, kai saulėlydis su saulėtekiu, tarsi mylimieji, rankom susikibę, kai saulė vakare, atrodo, tik už gretimo kalnelio, miškelio trumpam pasislepia. Tarsi koketuodama – ieškokit, aš čia. Birželis dažniausiai didele šiluma nebūna dosnus, už tai jo debesys vis kiauri, laisto ir laisto. Bet tik ne šiųmetis.

Žydėjimas gęsta. Šiemet nebuvo šalnų, tai pikti lietūs žiedus be laiko nudaužė, nudraskė. Rytoj įžengsime į kalendorinę vasarą, o realioji jau senokai prasidėjusi. Gegužė pasistengė. Šis savaitgalis orų atžvilgiu bus lietuviškai klasikinis. Sako, lietus praus įkyriai, bet ir šilumos nestigs…