Šiuo teisės aktu keičiamas žemės apmokestinimo principas – pereinama nuo žemės apmokestinimo priklausomai nuo jos derlingumo, našumo prie žemės apmokestinimo pagal rinkos vertę. Nustatyta, kad žemės vertinimą atliks turto vertinimo įmonė. Šis vertinimas bus atliekamas naudojant masinio žemės vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius.

Jau nuo 2012 m. sausio 16 d. startuoja šiferio stogų keitimo programa. Dar pavasarį žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus inicijuotas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos III krypties priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ pakeitimas po derinimų su Europos Komisija pagaliau pasieks kaimo gyventojus.

Kainos krinta

Stebint grūdų kainų pokyčius matyti, kad pastaraisiais mėnesiais jų kreivė po truputį linksta žemyn. Pavyzdžiui, prieš metus, 2010-ųjų gruodį, už pirmos klasės kviečius supirkėjai mokėjo iki 800 Lt/t, už rapsus – 1500–1700 Lt/t. O šių metų gruodį pirmos klasės kviečių kaina nukrito iki 550 Lt/t, rapsų – artėja prie 1300 Lt/t. Šių metų derliaus kviečių aukščiausia kaina buvo rugpjūtį, kai už pirmos klasės grūdus supirkėjai siūlė iki 700 Lt/t, o už rapsus – iki 1540 Lt/t. Vėliau tiek kviečių, tiek ir rapsų kaina pamažu leidosi žemyn.

Kadaise Buivydiškėse mokslus baigusi su raudonu diplomu, Kančiogino ūkininkė Birutė Butavičienė bandė studijuoti ir Veterinarijos akademijoje, tačiau dėl šeimyninių aplinkybių su akademija teko atsisveikinti, nes sukūrus šeimą – reikėjo ir duonos. Bet šeimynine laime Birutė džiaugėsi neilgai. Moteris dar su mažais sūnumi ir dukra ant rankų liko viena. „Tuomet jaučiausi, lyg neverta gyventi.

Ūkininkai, kaip ir kiti darbdaviai, dalį gyventojų gaunamo piniginio atlygio dažnai keičia prekėmis, paslaugomis ar kitokia nepinigine nauda. Taip labai dažnai apmokama darbuotojams už darbą. Kas yra pajamos natūra, kaip jos apmokestinamos ir deklaruojamos?  

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius nepritaria Seimo nario Juliaus Veselkos siūlymui dėl gyventojų pajamų apmokestinimo suvienodinimo. Ministras  reiškia susirūpinimą, kad tokie netoliaregiški „išradimai“, kai ūkininkas prilyginamas stambaus kapitalo įmonei, ne tik gali pakenkti, o tikrai pakenks Lietuvos ūkininkams. Negalima neatsakingai teigti, kad  „žemdirbių tai neliečia, o šio įstatymo priėmimas, ilgalaikės perspektyvos požiūriu, objektyvių neigiamų pasekmių nesukels“.

Sakoma, kad pagal pelningumą pieno verslas yra antras po naftos, todėl pieno tyrėjams tenka nelengva užduotis išvilkti apgavikus į dienos šviesą.

VĮ „Pieno tyrimai“ išrinko geriausius šių metų pieno supirkėjus. Konkurencija buvo itin didelė, nes skirtumai tarp kai kurių įmonių rezultatų buvo labai nedideli. Tačiau pastebėta, kad į geriausius supirkėjus jau daug metų pretenduoja tos pačios bendrovės ar kooperatyvai. Nesikeičia ir blogiausių įmonių sąrašas. Todėl artimiausiais metais planuojama atrinkti ne tik geriausius, bet ir blogiausius pieno supirkėjus.

Ūkininkų tiekiamų grikių kainos Rusijos Altajaus krašte per pastarąsias dvi savaites šoktelėjo 40 proc., iki 15-16 tūkst. rublių už toną. Apie tai rašo „Komersant”, remdamasis Agrarinės rinkos konjunktūros instituto (ARKI) duomenimis.

Grikių kainas pakėlė ne tik ūkininkai, bet ir perdirbėjai. Nuo lapkričio 20 d. iki gruodžio 10-osios perdirbėjai grikių tonos kainą pakėlė 7,9 proc., iki 27,3 tūkst. rublių už toną.

Baltijos valstybių žemdirbiai gauna mažiausią paramų iš ES šalių. Naujai rengiami daugiametės finansinės perspektyvos dokumentai kol kas nežada didelių teigiamų pokyčių. Siūlomas naujasis tiesioginių išmokų modelis kai kuriais atvejais glumina. Vilniuje vykusioje Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos metinėje konferencijoje naujausią informaciją apie planuojamus tiesioginės paramos pokyčius pristatė ŽŪM Bendrosios žemės ūkio politikos strategijos skyriaus vedėjas Vaidotas Ašmonas.

Europos Komisijos teisiniai pasiūlymai dėl BŽŪP ateities yra labai nepalankūs Lietuvos ūkininkams. Mūsų šalies žemdirbiai nuskriaudžiami du kartus – pirmiausia, gaudami mažiausias Europoje tiesiogines išmokas, ir dar kartą – būdami priversti smarkiai nuleisti žemės ūkio produkcijos kainas bendroje rinkoje.

Daug metų ekologinės gamybos sektoriuje dirbantis „Tatulos programos“ tarybos pirmininkas Almonas Gutkauskas pastebi, kad didelė visuomenės dalis iki šiol neturi aiškaus supratimo, kaip atskirti ekologišką produktą nuo neekologiško. Be to, pirkėjai puldinėja nuo vieno kraštutinumo prie kito – prieš kelerius metus žodis „ekologiškas“ veikdavo tarsi burtažodis, o pastaruoju metu įsivyrauja įsitikinimas, esą tikrai ekologiškų produktų iš viso nėra – jų tiesiog neįmanoma šiandieninėmis sąlygomis pagaminti.