Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) gavo vartotojų prašymų dėl Telia Lietuva, AB elektroniniu paštu bei SMS žinutėmis teikiamos nepageidaujamos reklamos. Vartotojai informavo, jog kreipėsi į bendrovę, prašydami nebesiųsti jokių reklaminių pranešimų, tačiau reklama vis tiek buvo teikiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka 2018-03-26 išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje buvo nuteisti buvę Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai: direktorius Algis Sasnauskas, valstybės tarnautojai Vytas Sinkevičius ir Justinas Vyšniauskas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o Robertas Janickas – dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba.
Norint, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tam tikrus požymius: turi būti slapta (nevieša), turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama, turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.
Nuo 2018 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimams, gyventojai turės įsirengti autonominius dūmų signalizatorius savo namuose. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) šių metų kovo 15–balandžio 30 d. vykdo gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų įrangos autonominių dūmų signalizatorių saugos tikrinimo programą, kurios metu tikrinama, kaip parduodami signalizatoriai atitinka nustatytus reikalavimus.
2018 m. vasario 19 d. Panevėžio apygardos teismas pripažino kaltais tris asmenis, kurie, panaudojant kenkėjiškas programas – kompiuterinius virusus, grobstė užsienio įmonių pinigus, laikomus Norvegijos bankuose.
Ieškovas M. 2015 m. atsakovui R. banko pavedimu paskolino 4000 eurų. Šie pinigai buvo skirti atsakovo R. automobiliui įsigyti ir kitoms atsakovo asmeninėms reikmėms. Kadangi M. ir R. buvo geri bičiuliai, M. dėl neatidumo banko pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodė „dovana“.
Vilniaus apskr. VPK Ukmergės r. PK 2017 m. gruodžio nutarimu administracinio nusižengimo byloje (toliau – Nutarimas) pripažino J. kaltu, padarius Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 422 str. 5 dalyje numatytą nusižengimą, skirdamas jam 300,00 Eur nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 12 mėnesių uždraudė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
„Susituokėme bažnyčioje prieš daugiau kaip 40 metų 1976 m. ir visą laiką iki pat 2016 m. gyvenome kartu. Civilinės metrikacijos įstaigoje mūsų santuoka nebuvo registruota. Namą, kuriame gyvenome, taip pat statėmės kartu. Prieš daugiau kaip metus išėjau iš namų. Ar mūsų santuoka laikoma galiojančia? Ar man priklauso dalis namo?“
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) sulaukia vis daugiau vartotojų kreipimųsi dėl nesuteiktų turizmo paslaugų. Atsižvelgusi į tai, Tarnyba dalijasi Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Turizmo departamentas) informacija apie UAB „Atostogos ir informacija“ vykdomą neteisėtą veiklą, siūlant vartotojams įsigyti organizuotas turistines keliones.
Spalio 11 d. Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo Zarasų r. savivaldybės administracijos direktorių R. K. pripažino kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų – svetimo turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų suklastojimo. Už padarytus šešis nusikaltimus R. K. skirta subendrinta bausmė – 250 MGL dydžio, 9415 eurų, bauda. Teismas nurodė sumokėti baudą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Panevėžio apygardos teismas 2017-09-26 pripažino buvusią Biržų r. policijos komisariato pareigūnę J. S. kalta dėl kyšio, kurį ji gavo perdavusi informaciją apie mirusius asmenis, paėmimo ir skyrė jai 90 MGL dydžio, t. y. 3389,40 Eur baudą. Iš buvusios policininkės informaciją pirkęs laidojimo paslaugų įmonės savininkas A. J. pripažintas kaltu dėl pareigūno papirkimo, jam skirta 120 MGL dydžio (4519,20 Eur) bauda. Be to, A. J. pripažintas kaltu ir dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu šaudmenų. Jam už tai skirta 60 MGL dydžio (2259,60 Eur) bauda. Subendrinus abi baudas, A. J. nustatyta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) vartotojų prašymų pagrindu atliko tyrimą dėl UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ galimai vykdytos nesąžiningos komercinės veiklos. Tarnyba gavo vartotojo prašymą dėl į koncertą įsigytų, tačiau negaliojusių bilietų. Vartotojas nurodė, kad nebuvo įleistas į renginį, paaiškinus, kad turimi bilietai negalioja.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) gavo vartotojo prašymą dėl UAB „Ozo miestas“ teiktos nepageidaujamos reklamos. Vartotojas prašyme nurodė, jog pastebėjo, kaip nepažįstami asmenys meta reklaminį lankstinuką į jo pašto dėžutę, kuri pažymėta užrašu „Reklamos gauti nepageidauju!“. Šį įvykį vartotojas nufilmavo. Papildomai vartotojas pažymėjo, kad vienas iš asmenų prisistatė kaip aukščiau minėtos bendrovės atstovas. Siekdama išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją, Tarnyba kreipėsi į UAB „Ozo miestas“, prašydama pateikti paaiškinimus.
Švenčionių rajone gerai žinoma V. Gaidžio įmonė „Vytotrans“ dar 2016 m. lapkritį kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, nes UAB „Švenčionių švara“ neatsiskaitė už kelių Švenčionių rajono Cirkliškio ir Strūnaičio seniūnijose tvarkymo darbus, atliktus dar 2016 m. gegužę beveik už 6000 Eur.
Ši baudžiamoji byla garsiai nuskambėjo šalies žiniasklaidoje maždaug prieš 2-ejus metus. Tuomet 2015 m. šalies žiniasklaidoje buvo rašoma: „Per dešimt mėnesių – 6 milijonai litų. Tiek pinigų uždirbo ir nuo valstybės galimai nuslėpė olandiškų gėlių pardavėjai. Juodąją gėlininkų buhalteriją pareigūnai aptiko, įsilaužę į bendrovės kompiuterių programą“.
Apie šios daugiau kaip 5-erius metus Ignalinos prokuratūroje ir teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos peripetijas teisėsaugos „koridoriuose“ pradžią jau spausdinta straipsnyje „Ar mums vis dar reikia teisės??“, taip „Teisingumas nuteistąjį pasivijo po 4 metų ir 24 dienų“, bei straipsnyje „Ir vienas lauke karys, jei esi Sizifas“.
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodį pripažino R. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 3 d dalyje, paskyrė jam 1158 Eur (4000 Lt) baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejus metus.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. sprendimu pareiškėjai D. buvo nustatyta nepilnamečio vaiko (jos anūko) E. globa ir ji paskirta jo globėja neterminuotai. 2017 m. sausį mirė pareiškėjos D. motina (E. prosenelė), kuri dar 2015 m. sudarė notarinį testamentą, kuriuo pareiškėjai D. ir E. (savo provaikaičiui) paliko visą savo palikimą.
Anykščių rajono gyventoja E. 2000 m. sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir prie šio namo esantį žemės sklypą, esančius viename Anykščių r. miestelyje, bei visą kitą turtą, kuris priklausė palikėjai E. jos mirties dieną, paliko pareiškėjo N. motinai J.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), išnagrinėjęs kasacinę bylą pagal nuteistųjų buvusių valstybės tarnautojų Igorio Strupeikio ir Romano Čokovo kasacinus skundus, konstatavo, kad jų nusikalstama veika nebuvo išprovokuota STT pareigūnų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), 2017 m. vasario 28 d. išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybos sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti (pakeisti) pareiškėjų vaikams Lietuvos Respublikos pasus, kuriuose asmenvardžiai būtų įrašyti originalia jų rašyba, varde ir pavardėje naudojant raides „q“, „x“ bei „w“, iš dalies patenkino apeliacinius skundus, t. y. įpareigojo atsakovą išduodamuose Lietuvos Respublikos pasuose asmens vardą bei pavardę įrašyti lietuviškais rašmenimis ir kartu nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma.
