Praėjusią savaitę dar vienas pusgalvis, lėkdamas nežmoniškus greičiu, pėsčiųjų perėjoje užmušė moterį su mergaite. Jeigu paaiškės, kad jis vairavo blaivas, jam, kaip teigia žiniasklaida, grės laisvės atėmimo bausmė – iki aštuonerių metų.
Liepos 10 d. liaudiškame kalendoriuje vadinama „Septynių brolių miegančių diena“. Yra sakoma, jeigu liepos 10 d. lyja – lis dar 7 dienas ar net septynias savaites. Jei oras gražus – toks ir išliks. Trečiadienį nelijo, tad reikia tikėtis gerų orų ir toliau. Bet tik ne šį savaitgalį. Jis, pasak sinoptikų, kvepės lietumi. Dažnai išgirsime ir griaustinį. Bet dabar tas atvejis, kai lietaus laukiama. Ir daržus pabodo laistyti, ir grybai dygti nustojo.
Ar lietuvio alpinisto Ernesto Markšaičio nužudymas Pakistane patvirtina dar praėjusio amžiaus pabaigoje pasirodžiusią (išsakytą 1992 m.) amerikiečių mokslininko Samuelio Hantingtono teoriją apie neišvengiamą dviejų civilizacijų – Vakarų ir Islamo – susidūrimą?
Praūžė Joninės. Šiemet net lietus nedrįso joms trukdyti (tik Strigailiškio Jonus kiek pagąsdino). Leipom nuo karščio, bet šokom, šėlom. Šventėm. Nors sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, tačiau kaitrą sunkiau kęsti, nei šaltį, nes nuo jos pasislėpti sunkiau. Savaitgaliui atvėso, tad atsipūskim, nes kitą savaitę karščiai žada sugrįžti…
Įkopėme į patį metų viršūnės smaigalį, kai naktis trumpiausia, kai saulėlydis su saulėtekiu, tarsi mylimieji, rankom susikibę, kai saulė vakare, atrodo, tik už gretimo kalnelio, miškelio trumpam pasislepia. Tarsi koketuodama – ieškokit, aš čia. Birželis dažniausiai didele šiluma nebūna dosnus, už tai jo debesys vis kiauri, laisto ir laisto. Bet tik ne šiųmetis.
Čia aš tik kartoju klausimą, kurį visiems mums keletą kartų per dieną užduoda LRT radijas ir televizija. Taip ir klausia: nedaeina? O ten juk sėdintys žmonės, atrodo, turėtų mokėti lietuviškai, ar ne? Juk ši iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga taip kovoja už lietuvių kalbą, verkia, kad jos šiais laikais mokinukai nebemoka. Vadinasi, mes turime klausyti, kas mums kalbama, ir kartoti. Taisyklingai kalbėti lietuviškai.
Mūsų valstybė rūpinasi vaikais. Už vaikus mokamos pašalpos, na, o jeigu taip atsitinka, kad motinos negali arba, kas, deja, būna dažniausiai, nenori pasirūpinti savo vaikais, valstybė paima juos ir išlaiko pati. Vaikų išlaikymui globos namuose valstybė skiria keletą kartų daugiau pinigų, negu moka tiems, kurie imasi globoti svetimus vaikus. Apie tuos, kurie įsivaikina, visai šnekėti neverta, tai jau ne biznis, o galas žino kas.
Su praėjusios šventėmis, Tėvai I ir Tėvai II! Su Tėvo diena jus visus! Jokios klaidos čia nėra. Šiais visuotinės tolerancijos laikais, šiais lyčių lygybės laikais kalbėti, kad žmonės skirstomi į vyrus ir moteris, nebevalia. Greitai nebeliks tėvo ir motinos, bus tik tėvai, be jokios lyties.
Žydėjimas gęsta. Šiemet nebuvo šalnų, tai pikti lietūs žiedus be laiko nudaužė, nudraskė. Rytoj įžengsime į kalendorinę vasarą, o realioji jau senokai prasidėjusi. Gegužė pasistengė. Šis savaitgalis orų atžvilgiu bus lietuviškai klasikinis. Sako, lietus praus įkyriai, bet ir šilumos nestigs…
Lietuvos abiturientai laikė pirmą egzaminą. Tai buvo anglų kalbos egzaminas. Šiaip jau normaliose, gal teisingiau – save gerbiančiose valstybėse iki šiol labiausiai gerbiamas yra gimtosios, arba valstybinės, kalbos egzaminas. Bet juk atėjo tolerancijos laikai ir todėl laikas pamiršti nacionalistines nuostatas.
Devynios auklės – vaikas be galvos. Taip žmonės kalba, ir ne veltui sakoma: žmonės kalba – žmonės žino. Mūsų šiandieniniame gyvenime pavyzdžių, kai kuo daugiau šnekų – tuo mažiau darbų, nors vežimu vežk. O kai pasižiūri į praeitį, nors ir nelabai tolimą, pamatai, kad tada apie tai nešnekėjo, bet to ir nebuvo.
Bijantys perkūnijos turi nusiteikti, kad savaitgalį kylantį karštį gali lydėti žaibai ir griaustinis. Rytoj gali būti net škvalas. Taip mus gąsdina orų spėjikai. Karščio porcija prognozuojama iki 29 laipsnių. Gegužė, atrodo, jau viršija savo kompetenciją ir braunasi į vasaros valdas. Tačiau tokia sujaukta tvarka gamtoje jau nestebina. Juk prieš mėnesį dar po sniegynus klampojom, dar sąskaitos už šildymą guli neapmokėtos, o dabar jau vidurvasario kaitra prakaitus sunkia…
Net sunku patikėti, kad 13-os metų mergaitė keliomis laiško eilutėmis primena tiek daug svarbių ir esminių mūsų gyvenimo tiesų, vertybių, kurias mes negailestingai nustūmėme į užmarštį. Motulė Žemė žino viską, tik kad mes jos nebesiklausome, tada kenčiame. Įsiklausykime, ką sako ir kalba mūsų vaikai, dar nepraradę ryšio su visuma. Turbūt ne aš viena likau giliai sujaudinta praėjusiame MI numeryje spausdinto Agnės Ropytės laiško.
Dabar madinga kalbėti apie orų gyvenimą, teisingiau, apie tai, ko Lietuvoje nėra. Pasiklausai ir paskaitai, ir supranti, kad oriai gyvenančių, suprask, turinčių pakankamai pinigų, vos vienas kitas. Kiti pinigų oriam gyvenimui neturi, nes jų darbai „neoriai“ apmokami. Todėl geriau jau nedirbti ir neoriai gyventi iš pašalpų, bent jau galima skųstis, kaip bloga.
Į redakciją užėjęs ignalinietis Rimantas N. papasakojo, kaip jį „išdūrė“ „Norfos“ prekybos centre. Ten jis pirko šaldytos jūrinės lydekos. Pirko, nes tądien vyko akcija ir kaina buvo bemaž perpus mažesnė. Pirko ne tik žuvį, todėl kasoje sumokėjo, kiek buvo pasakyta. „Jau namuose pastebėjau, kad už žuvį mokėjau ne 8,29 Lt, kaip nurodyta akcijos etiketėje, o ankstesnę, daug didesnę kaina (taip buvo nurodyta kasos čekyje).
Lietuva atšventė Motinos dieną. Graži šventė ir tiems, kurie turi (dar turi) motinas, ir toms, kurias vaikai sveikino. Bet tą dieną man kažkokių ne tokių minčių kilo, kažkodėl užsinorėjo kitaip į tą šventę pažvelgti. Šiaip Motinos diena turėtų būti šeimos šventė. Bet kodėl tik mama sveikinama, tarsi be tėvo galima būtų apsieiti? Argi vienos motinos vaikus augina?
Rajono savivaldybės taryboje svarstant klausimą dėl žemės mokesčio – atleisti ar ne nuo jo uždarąsias akcinės bendroves „Pakilimo takas“ ir „Rotor academy“, informaciją apie jų veiklą pateikė šių bendrovių vadovai – Rimvydas Maciulevičius ir Žilvinas Varanka. Abi bendrovės glaudžiai susietos su Ignalinos aerodromu, įsikūrusiu prie Didžiasalio (Ignalinos sen.).
Per rinkimus nemaža dalis tautos balsuoja už tuos, kurie žada daug padaryti tada, kai ateis į valdžią. Ir dar už tuos (irgi nemaža dalis), kurie ką nors duoda („nusviedžia“): degtukų su Konstitucinio teismo gerokai apipešioto erelio Paksiaus atvaizdu ar sumuštinių su Viktoro dešra.
Ačiū balandžiui, kuris grąžino mums pavasarį: ištirpdė sniegą, baigia išspardyt ledus (Palūšės paplūdimyje ledonešis net persirengimo kabinas nugriovė), atmerkė mėlynas žibuoklių akis, šalpusnių saulutes. Po nesvetingų sutiktuvių, atsigavę (yra ir kritusių), lizdus taiso sugrįžę gandrai. O gegužė, sako, į kiemus įžengs su vasariška šiluma. Nuo pirmos jos dienos oro temperatūra pašoks iki 25–26 ºC šilumos. Prasidės žiedų metas…
Kur pažiūri, Lietuvoje viskas aukštyn kojomis. Štai visokias socialines išmokas didinti turėtų socialdemokratai, o mažinti – konservatoriai, kaip visame pasaulyje elgiasi panašios pakraipos partijos. Tuo tarpu Lietuvoje – atvirkščiai: konservatoriai pašalpas mokėjo visiems norintiems, o socialdemokratai pradėjo kalbėti apie tai, kad mokėti reikėtų ne visiems, kurie nori, o tik tiems, kuriems tų pašalpų tikrai reikia.
Pavasaris, ilgai kažkur valkatavęs, pagaliau pajuto savo valdžią ir sniego Ignalinoje per tris dienas neliko. Tik atskiri gūbrai dar nespėjo ištirpti. Nė potvynio nebuvo. Vakar, kaip ir buvo žadėta, oro temperatūra beldėsi į 20 laipsnių padalą. Nuo šiandien, pasak kraštiečio sinoptiko Vytauto Sakalausko, orai po truputį ims vėsti, šiandien galime sulaukti ir perkūnijos. Savaitgalį naktimis palynos, šeštadienį laikysis silpnai teigiama temperatūra. Savaitgalio dienos bus gražios, bet vėsios, vos 7–9 laipsniai šilumos. Bet vis vien jau pavasaris…
