Margučiais nuriedėjo šiųmetės Velykos, o už langų – vis žiema. Nors keisk kalendorių. Pagal žiemą šiandien būtų vasario 64-oji diena. Ir artimiausiu metu dar mažai kas keisis. Nors dienomis žadami keli šykštūs šilumos laipsniai, bet naktį tebešeimininkaus minusas. Menu tarnybą svetimoj kariuomenėj prieš 40 metų Archangelsko sniegynuose.
Prieš Velykas vykęs rajono tarybos posėdis virto nenuspėjamu balaganu. Jis per dvi valandas, kaip daug kas tikėjosi, nesibaigė, dar pusantros valandos tęsėsi po pietų pertraukos. Tą balaganą nuolat kurstė du tarybos nariai – Vygandas Dilys ir Vytautas Gimžauskas. Save laikantys opozicionieriais, nors jokia opozicija, kaip tai numato įstatymas, taryboje neužregistruota, jie nuolat replikavo, klausinėjo, pasisakė.
Ar Žemės dienos proga pasėdėjote tamsoje? Ar išjungėte šeštadienį nuo 20:30 iki 21:30 nereikalingus elektros prietaisus, pavyzdžiui, televizorių, ir taip suteikėte Žemei atokvėpį? Kitaip tariant, ar pajutote atsakomybę už planetos ateitį? Jeigu negirdėjote apie šią gražią iniciatyvą, paaiškinsiu plačiau, kad bent po metų galėtumėte taip pasielgti.
Naujojo Katalikų Bažnyčios vadovo puolimo ilgai nereikėjo laukti. Purvinoji žiniasklaida – o gal ją reikėtų vadinti tiesiai: iškrypėlių valdoma žiniasklaida, – neišskiriant ir Lietuvos „atstovų“, netruko rasti popiežių Pranciškų „kompromituojančios“ medžiagos.
Šiųmetė žiema parsidavė reklamos madoms. Žinomas reklaminis šūkis – perki tris, ketvirtą gauni nemokamai – panašu, tapo šios žiemos moto. Pragyvenus tris kalendorinės žiemos mėnesius, mums pridūrė ketvirtą – kovą. Šalčio ženklesnis atsitraukimas prognozuojamas tik nuo kitos savaitės vidurio, o šį savaitgalį dar, sako, užteks ir sniego, ir pūgų. Gal išrinkus naują popiežių daugiau vilties, kad jis susitars su savo Dangiškuoju Tėvu ir bent Velykoms atšils…
„Kas tau, išgama, užsakė šmeižikišką straipsnį apie Melnikaitę? Ką, buožės, norėjot po fašistu gulėt? Kuosaitėmis buvo vadinamos pokario banditų ryšininkės, kurios aptarnaudavo bunkerius… Prisigaudei melo ir tarnauji buožių valdžiai…“ „…Ona Kuosaitė buvo Melnikaitės slapyvardis. Jeigu rašai, urode, tai bent būtum pasiklausęs sesers Vilniuje, jei dar gyva…“ (toliau eina šeimos įžeidinėjimai).
Kažkokia Kultūros ministerijos komisija siūlo leisti rašyti dokumentuose pavardes originalo kalba. Tiksliau – rašyti dokumentuose raides, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje, bet yra vartojamoje lenkų kalboje. Na, tai ne nauja, Seimas kartą jau balsavo dėl tokio pasiūlymo ir jo nepriėmė. Naujas yra kitas šios komisijos pasiūlymas: mažumų gyvenamose teritorijose leisti tos mažumos kalba rašyti ne tik gatvių pavadinimus, bet ir vietovardžius – miestų ir miestelių, kaimų ir kaimelių, upių ir ežerų pavadinimus.
Kas Lietuvoje nemėgsta lietuviškos kiaulienos? Na, nebent tik tie, kurie avižomis maitinasi, ir dar tie, kurie valgo jautieną. Bet jautienos ne kiekvienas išgali nusipirkti, todėl galima sakyti, kad dauguma kiaulieną mėgsta. Na, o kas Lietuvoje mėgsta lietuviškas kiaules? Pasižvalgius, kas pas mus darosi, galima pagalvoti: ko gero, nebesuprantame, kad kiaulienos be kiaulių nebūna.
Štai kaip kartais nutinka – tenka paprieštarauti savo gerbiamo laikraščio gerbiamai žurnalistei. Na, gal neprieštarauti, gal tik žvilgtelėti į tą pačią problemą kiek kitu kampu. 2011 metais Policijos departamentas skyrė beveik 90 milijonų litų baudų, iš kurių surinkta tik šiek tiek daugiau negu dvi dešimtys milijonų litų.
Apie šios savaitės orus net penkių laikraščio eilučių gaila, nes jie niekuo neįsiminė. Pilkuma ir tiek. Nebent tuo, kad užsitęsus atodrėkiui, vis daugiau prognozuotojų, sakančių, kad pavasaris bus ankstyvas. Tegul. Bet laiko žiemai sugrįžti dar daug, kurio užtektų ir šalčiui, ir pūgoms, kuo vasaris ir garsus…
„Labai džiaugiuosi, kad pajudinote išties opią – atliekų tvarkymo temą. Prieš kelis dešimtmečius mes visi maistui naudojome Srovinaičio ežero ir aplink Ginučius tekančios Srovės upės vandenį. Dabar baisu net pagalvoti, ko tame vandenyje yra.
Gerą širšių lizdą pajudino sveikatos ministras Vytenis Andriukaitis. Apie jo ketinimus prispausti uodegą visokiems „uabams“, besipelnantiems valstybės ir ligonių sąskaita, jau pasakyta nemažai. Gal šį kartą apie tuos, kurie ypač aršiai priešinasi tokiems ministro norams, ir „nuostabiausius“ jų argumentus.
Paskutinis žiemos mėnuo šalčio iš sausio neperėmė, tačiau atitempė vežimą sniego ir paskui save dar atvilko gripą, nuo kurio Lietuvoje jau mirė 4 žmonės (vienas – mūsų rajone). Didysis gripo cunamis į rajoną atsirito tik dabar, vėliau nei kur kitur, tad gripo epidemija paskelbta tik šį trečiadienį (apie tai skaitykite šiame numeryje). Kaip mus informavo rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Lisauskienė, šią savaitę visos rajono mokyklos dirba. Vienose sergančiųjų procentas visai menkas, kitur – arti ribos (mokykloje skelbiamas karantinas, kai gripuojančių mokinių skaičius viršija 20 proc.). Situacija, matyt, visiškai išryškės po poilsio dienų…
Ačiū, gerbiama redakcija, kad ėmėtės gvildenti šiukšlių rūšiavimo temą. Kaip matau, ne vien mūsų šeimai ji aktuali. Norėčiau papildyti savo rašinį („Apie šiukšles ir jų tvarkymą – kitu kampu“, MI, 2013-02-01 d., Nr. 9). Tuo pačiu tai būtų ir vienas iš pasiūlymų, kuriuos kvietėte teikti.
Kadaise buvęs premjeras Gediminas Vagnorius įėjo į istoriją „vagnorkėmis“ – manau, prisimenate, kad taip vadinosi vadinamieji pinigai. O dabar į istoriją, nors ir ne taip garsiai, taikosi įeiti aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, žieminės žūklės mėgėjams privalomai įvedęs smaigus, jau pavadintus „mazurikais“. Šios naujovės priešininkai aiškina, kad „mazurikai“ gal išgelbės tik vieno iš šimto įlūžusių žvejų gyvybę, todėl verčiau aplinkos ministras įsakytų leisti ant ledo tik tuos, kurie vilki neskęstančius kostiumus. Manau, aišku, kad tokios tvarkos labiausiai norėtų šių kostiumų gamintojai ir pardavėjai, nes priversti visus pirkti kelis šimtus kainuojančią aprangą – tokia mintis turbūt jokiam ministrui į galvą neateis. O dėl to vieno, kuris išsigelbės iš šimto – galėsit jo paklausti, ar jis patenkintas smaigais.
Vakar nutiko eilinė nervinga situacija dėl autobuso maršruto Ignalina–Didžiasalis per Dindas. Septyni vaikai vėlavo į pamokas, suaugę – į darbus. Autobusas į stotelę turėjo atvykti 7.05 val., bet jo nebuvo. Tik 7.20 val. paskambinus Ignalinos autobusų stoties viršininkui buvo išsiaiškinta, kad net trys autobusai sugedę, neužsiveda. Tik po šio skambučio viršininkas susizgribo atsiųsti kitą autobusą.
Ar gerai gyvenate, brangūs skaitytojai? Norėjau paklausti: ar gyvenate kaip kiaulės? Nesupratote ar gal net įsižeidėte? Tada pasakykite, ar jūsų gerove Briuselis rūpinasi? Teisėmis rūpinasi, čia nieko neprikiši. Rūpinasi net tada, kai to neprašome. O gerove – Briuseliui kiaulių gerovė svarbiau. Tiesa, iš pradžių buvo susirūpinta vištų gerove. Taip susirūpinta, kad po visų tų vištidžių reformų (žodis, Lietuvoje jau tampantis keiksmažodžiu) kiaušiniai perpus pabrango.
Mes vėl turėsime reformų. Štai sveikatos ministras Vytenis Andriukaitis nusprendė reformuoti sveikatos reformą. Būtų sveikintinas dalykas (jeigu žodį „sveikintinas“ priskirtumėm arčiau sveikatos), tik pirmieji ministro ketinimai kai kam atrodo keistoki. Štai, kaip sako žiniasklaida, ministras teigia, kad privačioms gydymo įstaigoms reikėtų palikti tik tokį gydymą, kokio valstybinės nesiūlo.
Sausis, atrodo, pateisina šalčiausio mėnesio reputaciją. Prasidėjęs lietumi, dabar dieną naktį šalčiui tinginiauti neleidžia, vis siunčia jį į gatves su nauja šalčio, šerkšno siunta. Ateinančiomis poilsio dienomis bus šalta, termometro stulpelis sliuogs vis žemyn ir kitos savaitės pradžioje žada nukristi iki minus dvidešimt penkių. Taip prognozuojama, bet to, kaip žinia, dar nereikia priimti už gryną pinigą. Ilgalaikės prognozės dažnai apsimeluoja ir pasitraukia…
Šiaip jau sakoma, kad sportas – tai sveikata. Ne per seniausiai viename portale perskaičiau, kad žmogui užtenka kasdien sportuoti (pasimankštinti) po keletą minučių ir jis bus sveikas. Na, dėl to labai abejoju. Ir dėl trukmės, ir dėl sveikatos. Dėl trukmės – raumenims išjudinti tikrai daugiau laiko reikia. O dėl sveikatos – tai sportuok nesportavęs, ateis laikas – atsigulsi ant nugaros. Arba paguldys.
Greitai viduržiemis, o žiema dar tarsi ir neįgriso. Sausis, prasidėjęs lietumi ir lijundrom, dabar lyg ir suderino savo mechanizmą, bent jau nelyja. Nosis gnaibo nedidelis šaltukas, kuris poilsio dienomis žada šoktelėti iki 12–15 laipsnių šalčio. Kaip sausiui, tai visai mažmožis. Gal tik žemė sniego marška galėtų vėl apsikloti, juk buvusią lietūs ledais pavertė…
