– Auginu su žmona nepilnametį 4-erių metų vaiką. Šiuo metu nedirbu. Žmona dirba. Ar aš esu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu? Ar man reikia pačiam draustis?
2014 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje vyras buvo kaltinamas dėl sukčiavimo ir dėl dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo.
Asmuo, įgydamas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pilietybę, savanoriškai atsisako kitos šalies pilietybės, jos iš to žmogaus niekas neatima, sakė Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas. Diskusija dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje kilo po to, kai paaiškėjo, jog vienas iškiliausių krepšininkų, Žydrūnas Ilgauskas, gyvenantis ir dirbantis JAV, nebetenka Lietuvos pilietybės.
„Vienoje įstaigoje dirbau daugiau kaip 23-ejus metus. Man 69-eri ir jau įgijau teisę į senatvės pensiją. Noriu iš darbo išeiti savo noru. Ar man priklausys išeitinė išmoka, jei sulaukęs pensijos iš darbo išeisiu savo noru? Jei priklausys, kokio dydžio? Prieš kiek laiko tokiu atveju reikia įspėti darbdavį?“
– Prieš 3 metus 2011 metais mirė mama. Iš jos paveldėjau gyvenamąjį namą. Jame negyvenau. Šiuo metu jį noriu parduoti. Ar reikės už parduodamą namą mokėti mokesčius? Jei taip, kokio dydžio ir nuo kokių pajamų? Nuo kurio momento mokesčių mokėti nereikia?
Kad Lietuvoje žmonės ginčus linkę spręsti teismuose parodė 2014 m. spalio 9 d. Europos Tarybos (ET) Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) paskelbta Europos teisingumo sistemų vertinimo ataskaita. Lietuva čia įvardinta kaip šalis, kurioje asmenys, siekdami išspręsti tarpusavio ginčus, yra linkę kreiptis į teismą (daugiau nei 3000 tūkst. naujų bylų 100 000 tūkst. gyventojų). Į šį sąrašą taip pat pakliūna Rusija, Čekija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Rumunija, Serbija.
Teisėjų taryba šių metų vasarą patvirtinusi naują teismo mediatorių sąrašą ir toliau ragina teismus ir proceso šalis dažniau taikyti taikaus ginčų sprendimo procedūras, kurios trunka greičiau ir kainuoja mažiau, nei įprastas teismo procesas. Siekiant šio tikslo, 2014 m. rugsėjo 26 d. posėdyje buvo žengtas dar vienas žingsnis – patvirtintos aiškesnės, patogesnės ir lankstesnės Teisminės mediacijos taikymo taisyklės.
– Teismas atėmė vairuotojo pažymėjimą vienam mėnesiui už greičio viršijimą. Buvo leidžiama važiuoti 70 km/h greičiu, aš važiavau 134 km/h greičiu, tad greitį viršijau 64 km/h. Kokia yra vairuotojo pažymėjimo grąžinimo tvarka? Kokius dokumentus reikia pateikti? Ar reikės perlaikyti vairavimo egzaminą?
Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK Kelių policijos poskyrio pareigūnas 2014 m. balandžio 25 d. surašė R. J. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad R. J. vairuodamas transporto priemonę 2014-04-17 Švenčionių r., Švenčionėlių m., daugiabučio namo aikštelėje, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į šalia stovintį automobilį, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Protokole R. J. buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 231 punktus bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR – ATPK)127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Nuo rugpjūčio 1 d. visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms įsigaliojo Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo, todėl išlaikymą bus paprasčiau, efektyviau, greičiau ir pigiau išieškoti iš asmenų, gyvenančių Ukrainoje, Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Norvegijoje, kur gyvena nemažai lietuvių.
– Darbdavys atleido iš darbo 2014 m. rugpjūčio 25 d., tačiau iki šiol vis dar negaunu likusių pinigų.
Ką turėčiau daryti? Laukti ar kažkur kreiptis? Kokia yra darbdavio atsakomybė už pavėluotą atlyginimo mokėjimą?
P. K. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gruodžio 25 d., apie 22 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė I. D. (duomenys neskelbtini) per veidą, pataikydamas į nosį ir taip padarydamas jai nosies kaulų lūžį su aplinkinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, dėl ko nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes I. D. ilgai sirgo ir gydymas užtruko ilgiau kaip 10 dienų.
Nepakankamas visuomenės teisinio švietimo lygis paskatino teisininką ignalinietį Eugenijų Gaščenką daugiau kaip prieš ketverius metus, 2010 m. birželio 8 d., tapti Ignalinos rajono laikraščio „Mūsų Ignalina“ rubrikos „Juristas pataria“ sumanytoju ir konsultantu – šią dieną pasirodė pirmasis šios rubrikos straipsnis.
Į klausimą „Iš mano vyro yra priteistas išlaikymas vaikui iš pirmos santuokos. Šiuo metu mano vyras yra bedarbis, tačiau antstolis šias lėšas nurašė iš mano sąskaitos. Ar antstolis pasielgė teisėtai?” atsako Igoris GOLUBEVAS, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjas
Notariškai tvirtinti privaloma daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo (pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo, patikėjimo, dovanojimo, mainų; įmonės pirkimo–pardavimo) ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo (pavyzdžiui, įkeitimo) sandorius, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu Civiliniame kodekse nenustatyta kitaip.
– Dirbu vienos įstaigos darbuotoju. Nebuvau kasmetinių atostogų jau apie 3 metus, nes nebuvo kam vietoje manęs dirbti, be to, nenorėjau ir pats. Ar galima vietoje nepanaudotų kasmetinių atostogų gauti piniginę kompensaciją ir toliau dirbti?
– Kartu su žmona auginame du nepilnamečius vaikus. Vieno vaiko tėvas yra kitas vyras, antro vaiko tėvas esu aš. Darbdavys sako, kad aš nesu vieno vaiko biologinis tėvas, jo nesu įsivaikinęs, todėl man nepriklauso „tėvadienis“. Ar aš turiu teisę į „tėvadienį“, kaip tėvas auginantis du vaikus iki 12 metų? Kaip turi būti apmokama už šį laiką?
– Esu neįgali darbuotoja, turiu nustatytą 40 proc. darbingumą, tačiau savo darbą dirbti galiu. Šioje darbovietėje dirbu apie 12 metų. Darbdavys įteikė man pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva (dėl etatų mažinimo) ir nustatė 2 mėnesių įspėjimo terminą. Ar darbdavys gali mane atleisti? Ar neįgaliam darbuotojui nėra nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas?
– Po 5 mėnesių (šių metų rugsėjį) ketinu išeiti į pensiją. Dalį atostogų ketinu išnaudoti vasarą, tačiau kitos dalies išnaudoti nenoriu, nes išėjęs į pensiją pailsėsiu ir taip. Vietoje nepanaudotų kasmetinių atostogų norėčiau gauti pinigus, tačiau darbdavys reikalauja išnaudoti visas man priklausančias atostogas iki pensijos pradžios. Ar teisus darbdavys? Ar galiu už nepanaudotas atostogas išeidamas į pensiją gauti pinigus?
– Dirbu vienoje rajono įstaigų apie 5-erius metus. Maždaug po mėnesio išeisiu nėštumo ir gimdymo atostogų. Pagal atostogų grafiką šiuo metu turėčiau eiti kasmetinių atostogų. Šiuo metu eiti kasmetinių atostogų nenoriu, nes noriu jas panaudoti iškart po vaiko priežiūros atostogų pabaigos. Darbdavys nori, kad eičiau kasmetinių atostogų pagal grafiką. At turiu teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, jei esu nėščia?
– Dirbu vienoje rajono įstaigų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė man 45 procentų darbingumą, kad negaliu dirbti naktinio darbo, darbo, susijusio su priverstiniu liemens lenkimu ir svorio kilnojimu didesniu kaip 10 kilogramų. Būtent tokio pobūdžio ir yra mano nuolatinis darbas. Profesinė liga man nebuvo nustatyta. Darbdavys ketina mane atleisti iš darbo be įspėjimo, nes šio darbo aš dirbti negaliu pagal sveikatos išvadą, o kito darbo įstaiga man pasiūlyti negali, nes jo nėra.
