Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Gyvenimas

Kosmose pripėduota ir lietuviškų pėdsakų (2)

Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Lietuva laukė, kada pirmas lietuvis pakils į kosmosą. Kosmonautų būryje tam rengėsi marijampolietis Rimantas Stankevičius, kurio skrydis vis buvo atidedamas. Tačiau 1990 m. rugsėjo 9 d. jis žuvo Italijoje, naikintuvu SU-29 aviacijos šventėje atlikdamas „mirties kilpą“. Žuvo ir viltis turėti lietuvišką Jurijų Gagariną. Tuomet net buvo įtarimų (apie tai daug rašyta), kad ta katastrofa buvo organizuota KGB, kad neleistų lietuviui pakilti į kosmosą, nes Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybę. Apie R. Stankevičių šiame straipsnių cikle dar rašysime.

Skaityti toliau »

Ko neištrėmė, tuos smaugė nepakeliamomis prievolėmis

Birželį dažnai prisimename baisius žmonių trėmimus iš Lietuvos. Aš noriu priminti tą tarpsnį, kai jiems įsisiūbavus, beveik pasiekus viršūnę, dar nesukūrus kolūkių, vyko ir kiti žmonių persekiojimai ir dusinimai. Vienas iš skaudžių jų būdų kaime buvo prievolės daugiau žemės turėjusiems žemdirbiams, kuriuos sovietų valdžia paskelbė išnaudotojais, vadino buožėmis („kūlokais“).

Skaityti toliau »

Breslaujos festivalyje tik ignaliniečiai dainavo be fonogramos

Birželio 17 d. rajono savivaldybės atstovai vyko į Baltarusijos Breslaujos miestą dalyvauti tradiciniame tarptautiniame dainų ir šokių festivalyje „Braslavskije zarnicy“. Šiemet festivalis buvo jubiliejinis – vyko 45-ąjį kartą (pirmasis surengtas 1967 m.). Rajonui šventės renginiuose atstovavo savivaldybės tarybos narys Jonas Baltakis bei savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresn. specialistė Rasa Juodagalvienė.

Skaityti toliau »

Įspūdis

Nuotaiką kiek suerzino tik ilgos procedūros pasienyje. Vykome per tarptautinį pasienio postą Latvijoje, kelyje Daugpilis–Breslauja (per Tverečių autobusai nepraleidžiami), kuriame ryte sugaišome apie 2,5 valandos, grįžtant – apie 2 val. O krovininių automobilių eilė Baltarusijoje, laukianti galimybės įvažiuoti į Latviją, nutįsusi iki 7 km. Vairuotojai eilėse kartais stovi po kelias paras.

Skaityti toliau »

Kosmose pripėduota ir lietuviškų pėdsakų (1)

Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Lietuva laukė, kada pirmas lietuvis pakils į kosmosą. Kosmonautų būryje tam rengėsi marijampolietis Rimantas Stankevičius, kurio skrydis vis buvo atidedamas. Tačiau 1990 m. rugsėjo 9 d. jis žuvo Italijoje, su naikintuvu SU-29 aviacijos šventėje atlikdamas „mirties kilpą“. Žuvo ir viltis turėti lietuvišką Jurijų Gagariną.  Apie R. Stankevičių šiame straipsnių cikle dar rašysime.

Skaityti toliau »

Kodėl kai kur ženkliai pabrango „gyvatuko“ mokestis?

Į „Mūsų Ignalinos“ laikraščio redakciją užsuko ignalinietė Jūratė Kaukėnienė, gyvenanti Aukštaičių g. 40-ajame name, ir paliko laišką, kuriame išsakoma daug priekaištų Ignalinos šilumos tinklų adresu dėl ženkliai pabrangusio „gyvatuko“ šildymo. Jos teigimu, „gyvatuko“ mokestis yra vienodas visiems gyventojams ir sudaro apie 35 Lt per mėnesį. Bet ji nustebo, kai už gegužę gavo sąskaitą, kurioje šis mokestis šoktelėjęs iki 48,34 lito. 

Skaityti toliau »

Iš užmaršties prikeltas Nobelio premijos nominanto vardas

Prieš dvi dešimtis metų iš visos tuomet įmanomos literatūros rinkau duomenis apie įžymius, iš rajono kilusius žmones. Tuomet kažkur užtikau kelias eilutes ir apie Nadą Rastenį. Dabar, interneto laikais, apie šį kraštietį žinių kiek daugiau, bet pertekliaus nėra. Internete radau ir tik vieną vienintelę nuotrauką, kur Nadas Čikagoje nusifotografavęs su Miku Petrausku ir kitais lietuviais. Net angliškus interneto puslapius „perkošiau“ – bergždžiai…

Skaityti toliau »

Ceikinių kaimo kapelai „Keiziai“ – 10 metų

Prieš 10 metų Ceikiniuose, per Šv. Antano atlaidus, įvyko pirmas Ceikinių kaimo kapelos „Keiziai“ koncertas. Ši data ir laikoma kapelos gimtadieniu. Per šiuos metus surengta per 200 koncertų, pelnyta daug žiūrovų simpatijų prizų, iškovota nemažai prizinių vietų. Štai 2003 m. Lietuvos kaimo kapelų ir liaudies muzikantų šventėje „Linksmoji armonika“ Utenoje kapela apdovanota pagrindiniu kompozitoriaus Jurgio Gaižausko prizu ir …

Skaityti toliau »

Apie lietuvių kalbą

Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, yra tobulesnė už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų. Ir, vis dėlto, lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų galėjusi sukurti. Ne tik veiksmažodžių šaknyse, bet taip pat ir gramatinės struktūros formose bei žodžių morfologinėje konstrukcijoje. 

Skaityti toliau »

„Aukso amžius“ Ignalinoje tęsiasi

Kaip per pastaruosius metus išgražėjo mūsų Ignalina, gali patvirtinti ne tik ignaliniečiai, bet ir jų svečiai. Vaikščiojame spalvingais šaligatviais, gėrimės naujai įrengtomis aikštelėmis ir skverais. Intensyviai atnaujinama ir gatvių danga. Naujais ir patraukliais rūbais jau pasipuošė beveik visi visuomeninės paskirties pastatai, o pastaruoju metu seną, neišvaizdų ir šilumai laidų rūbą jau baigia numesti 6 daugiabučiai gyvenamieji namai.

Skaityti toliau »

Ežerų krašto Ekostotelėse išrūšiuotos šiukšlės atgims poilsiautojams naudingais daiktais

Net 85 proc. visų gyventojų išmetamų šiukšlių – įvairių pakuočių, plastiko, stiklo ir popieriaus gaminių, kitų atliekų – galima prikelti naujam gyvenimui. Todėl jau trečius metus iš eilės ekologinę programą Ežerų krašte vykdanti „Utenos alaus“ darykla ragina iškylos metu susikaupusias šiukšles ne tik išmesti, bet ir išrūšiuoti. Tai visą vasarą nemokamai galima padaryti net 10 Ekostotelių – specialių poilsiautojų šiukšlių rūšiavimo centrų.

Skaityti toliau »

Gal vykstam į Norvegiją?

Statistika skaičiuoja sugrįžtančius iš užsienio uždarbiautojus, o gyvenantys užsienyje vis dažniau norvegiškose ar angliškose gatvėse sutinka naujai atvykusius, ieškančius lengvesnio ir sotesnio pragyvenimo tėvynainius. Jei ir Jūs vis dar mąstote, kad reikia vykti kuo toliau, greičiausiai niekaip neapsisprendžiate į kurią šalį: Vokietija jau perpildyta mūsiškiais, Prancūzija didele tolerancija svetimtaučiams nespinduliuoja, o žmonės kalba, kad Anglijoje jau ne taip gerai, kaip prieš penkmetį, o štai Norvegijoje…

Skaityti toliau »

Ar galima Lietuvoje sutikti bizonų?

Jei patikslintume klausimą ir kalbėtume ne apie atviras, bet apie aptvertas laukymes bei gojelius – atsakymas būtų „Taip“. Tradicija laikyti aptvaruose vietinių ir svetimų kraštų laukinių gyvūnų sulaukia vis daugiau pasekėjų, tad, laikui bėgant, norint pamatyti Azijos, Amerikos ar Afrikos faunos atstovų nebebus būtinybės vykti už jūrų marių. Pamatyti – ne medžioti. Tačiau ir medžioklinės paskirties aptvarų Lietuvoje vienas kitas atsiranda. 

Skaityti toliau »

Prieš šešiasdešimt metų duotos priesaikos per tuos metus nepažeistas nė žodelis

Dievulėliau, tiek metelių Lobinių palaukėm, pakalnėm praūžė, nurūko, o ausyse dar tebeskamba tolimaisiais 1952-aisiais prie altoriaus ištarti priesaikos žodžiai: „Aš, Jadvyga, imu tave, Bernardai, savo vyru ir prisiekiu visada būti tau ištikima: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims – visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas“.

Skaityti toliau »

Atsikratykime nebevažiuojančių automobilių

Gegužės 21 – birželio 30 d. rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vyks akcija „Daugiau erdvės kiemuose“, kurios metu gyventojai raginami sutvarkyti savo kiemus, iš jų pašalinti senus, nebevažiuojančius automobilius. Tokius „vaiduoklius“ tinkamai sutvarkius, kiemuose atsiras daugiau vietos, nebus teršiama aplinka, o savininkai išvengs gresiančių baudų.

Skaityti toliau »

Ignalina 1938–1942 metais

Apie Ignalinos miestelį iki 1945 m. parašyta labai nedaug.  Nors turime ir muziejų, bet ir jame šios informacijos kol kas stinga. Yra miestelio gimimo data, bet bažnyčios dokumentuose Ignalina minima daug anksčiau. Man buvo visada įdomu sužinoti apie žmones, kurie čia gyveno. Juk jie statė čia namus, augino vaikus. Šįkart norėčiau pateikti glaustai tik kai kuriuos faktus.

Skaityti toliau »

Kas kurs Ignalinos įvaizdį: savi ar svetimi?

Pastaruoju metu MI spausdino keletą straipsnių apie iš Ignalinos kilusių žmonių sėkmingą gyvenimą užsienyje. Aišku, kaip ir visada, atsiranda tokių, kuriems laimingos kitų istorijos sukelia tik pagiežos protrūkius: „Kodėl rašo apie tuos, kurie tik pamatę artėjantį sunkmetį pabėgo, tėvynę paliko? Štai mes čia ariame iš paskutiniųjų, galą su galu duriame…“ Šis pamąstymas ir skirtas jums, kurie negali susitaikyti su dabartimi ir nemėgsta racionaliai žvelgti į ateitį.

Skaityti toliau »

Imtynes į Ignaliną atvežęs Arvydas Šiaučiūnas: „Geras treneris – lyg antras tėvas“

Iš Joniškio kilęs imtynių treneris ir kūno kultūros mokytojas Arvydas Šiaučiūnas gyvenimą sostinėje iškeitė į mėgstamą darbą Ignalinoje. Sėkmingai būsimus imtynininkus treniruojantis jaunas vyras džiaugiasi, kad gali save realizuoti, ir viliasi, kad šalį apėmusi krizė nepalies miestelio sporto finansavimo. Mat A. Šiaučiūnas neabejoja, kad Ignalina gali išugdyti ne tik puikius slidininkus, plaukikus ar krepšininkus, bet ir imtynininkus.

Skaityti toliau »

Plaktukų paieškos Linkmenų muziejui tolimajame Maroke

Kovo viduryje Lietuvoje dar buvo sniego, o Maroke – pats augalų žydėjimo įkarštis. Žiedais puikavosi kaktusai, palmės, citrusiniai… Kavinės jau seniai „išlindusios“ į gatves. Prie staliukų – tik vyrai. Sėdi, leidžia laiką, žvilgčioja, kur koks automobilis pravažiuoja, koks praeivis – vietinis ar svetimšalis – praeina šaligatviu. Gatvės triukšmingos ir dulkėtos.

Skaityti toliau »

Ignalinos policijos pareigūnės susitiko su linkmeniškiais

Rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja Erika Bindoriūtė ir Organizacinės grupės specialistė Jurgita Zenkuvienė susitiko su Linkmenų seniūnijos seniūnu Jonu Alekna, socialine darbuotoja Vlade Adomavičiene, Naujasodžio seniūnaičiu Antanu Abeliu, Linkmenų seniūnaičiu Sigitu Mackoniu, Vaikų teisių apsaugos tarnybos vyr. specialiste Viktorija Rušinskaite.

Skaityti toliau »

„Milžino galvą“ nugvelbė bajoriškos kilmės mokslų daktaras

Vaikystėje, menu, laukų akmenys neturėjo jokios piniginės vertės. Prireikus akmenų statyboms, juos žmogus rinkdavo, kur tik rasdavo, nieko klausti nereikėjo, o kaimynas, iš kurio lauko kitas akmenis išrinko, geradariui dar ir buteliuką už gerą darbą ant stalo pastatydavo. Po praūžusios melioracijos valdžia didelius laukų riedulius suvežė į krūvas ir kelis metus sprogdino, o taip susmulkintą skaldą vežė į statybas, naudojo tiesiant kelius. 

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje