Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Gyvenimas

Gal, vis dėlto, važiuojam į Angliją?

Norite užsidirbti milijoną, o gal tik šiek tiek pasitaupyti būsto remontui ar vaikų studijoms? Manote, kad Lietuvoje viskas kuo toliau, tuo blogiau ir vieną dieną mus visus lyg tvanas paskandins KRIZĖ? O gal tik Jus ištiko asmeninė krizė? Lietuvoje jau nebematote šviesios perspektyvos? Jūs, mielas MI skaitytojau, esate įsitikinęs, kad ten, kur Jūsų nėra, pieno upės teka, o žolė, tarkim, Anglijoje žaliuoja žaliau? Jei taip, Jūs esate teisus ir jau galite pirkti bilietą į Didžiąją Britaniją, nes žolė čia tikrai visus metus žalia.

Skaityti toliau »

Vyrai pasipuošė garbingais medaliais

Du kartus per metus – Valstybės dieną liepos 6-ąją ir Valstybės atkūrimo dieną vasario 16-ąją – Prezidentūroje lyja ordinų ir medalių lietus. Apdovanojami žmonės už nuopelnus įvairiose veiklos srityse. Tarp apdovanotųjų visada būna būrelis drąsuolių, iš Prezidentės rankų gaunančių medalius „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius“. Jis teikiamas žmonėms, kurie rizikuodami savo sveikata ir net gyvybe gelbėjo kitus. Šiemet Vasario 16-ąją „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“ Prezidentūroje buvo apdovanoti du Ignalinos ugniagesiai gelbėtojai Antanas Brukštus ir Artūras Voitekėnas.

Skaityti toliau »

Aleksandras Genys autobusu aplink Žemės rutulį apvažiavo 61 kartą

Yra žmonių, kurie nuo jaunų dienų pasirinkę vieną profesiją, lieka jai ištikimi per visą darbingą amžių. Vienas iš jų – Ignalinos autobusų parke vairuotoju dirbantis Aleksandras Genys. Jis gimė ir užaugo Sekonų kaime. Besimokant buvusioje Navikų septynmetėje mokykloje jis dar nebuvo tvirtai apsisprendęs, kokią profesiją pasirinks ją baigęs.

Skaityti toliau »

Pečiurkos – kaimas upių santakoje

Pečiurkų kaimas yra dviejų upių – Erzvėtos ir Svylos santakoje. Kairėje upės Svylos pusėje vadinamosios Didžiosios Pečiurkos, o dešinėje, Erzvėtos ir Svylos santakoje – Mažosios Pečiurkos. Iš tikrųjų ta Svyla dar vadinama Srauniąja arba Birvėta. Didžiosios Pečiurkos turėjo šešis valakus žemės, o Mažosios – tik tris. Didžiosiose Pečiurkose anksčiau gyveno tik šeši šeimininkai: Čepulėnų, Bielinių, Kluonių, Papšio, Bielinių, Bernotų – visų po valaką, o Mažosiose Pečiurkose – trys šeimininkai.

Skaityti toliau »

Kaip alkoholis atėjo į žmonių gyvenimą

Alkoholio vaidmuo Vakarų šalyse praėjusį šimtmetį dramatiškai pasikeitė. Dabar alkoholis – ligų ir nelaimių nešėjas. Valstybės iš alkoholio gauna daug pajamų, bet dar daugiau dėl jo praranda. Tačiau taip buvo ne visada. Žmonijos istorijoje alkoholis vaidino labai skirtingus vaidmenis. Beveik 10 tūkst. metų jis buvo vienas populiariausių gėrimų, būtinas organizmo skysčio ir kolorijų šaltinis.

Skaityti toliau »

Ignaliniečiai Zarasuose pagerbė seną savo bičiulį

Vasilijus Trusovas jau keletą zarasiškių kartų mokė lietuvių kalbos, juos užkrėtė meile ne tik gimtajai kalbai, bet ir lietuvių literatūrai. Nepažintum Zarasų, jeigu nebūtum sutikęs Vasilijaus, nežinotum jo veiklos, nepabendrautum su šiuo žmogumi. Gal todėl į Zarasų viešosios bibliotekos surengtą zarasiškio mokytojo V. Trusovo poezijos knygelės „Žaibai krinta į žolę“ pristatymą gausiai susirinko bičiuliai, draugai, pažįstami. Atėjo padėkoti ne tik už poezijos eiles, už suteiktas žinias, įskiepytą meilę grožiui ir gėriui, bet  pasveikinti jį ir su gražiu jubiliejumi.

Skaityti toliau »

Kaimo kalvose urzgia Dariaus sukonstruotas bagis

Paskui save drabstydamas sniegą ir dar nespėjusios įšalti žemės lopinius, kriokdamas ir riaumodamas, per apsnigtas Tumelinos kaimo (netoli Dūkšto) kalvas lekia automobilis – be įprastos kabinos, kurią imituoja tik vamzdžių konstrukcija, bet su keturiais ratais ir varikliu. Prie vairo – jaunas vaikinas Darius Pipiras, jis – ir šios technikos konstruktorius.

Skaityti toliau »

Vergoviniu darbu išgarsėjusi „Timbervita“ iš rajono traukiasi

Pernai gruodžio 16 d. numeryje rašėme apie ignaliniečių, Darbo biržos pasiųstų dirbti į UAB „Timbervita“, vargus šioje darbovietėje. Tuomet į redakciją užsukę Jurgis ir Nerijus Cicėnai skundėsi nepriimtinom darbo sąlygomis tame Kretingos r. registruotame „uabe“, kur visiškai nesilaikoma darbo įstatymų, o su žmonėmis elgiamasi, kaip norima.

Skaityti toliau »

Partizanus naikinusį smogiką teisingumas surado po 60-ties metų

Dar 2009 m. Ignalinos apylinkės prokuratūra (prokuroras Alfredas Bacys) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl genocidu kaltinamo Prano Preikšaičio padarytų nusikaltimų. Pernai kovą byla buvo baigta ir su kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus apygardos teismui. P. Preikšaitis kaltintas tuo, kad prieš 60 metų sušaudė devynis lietuvių partizanus. Jis nuo 1950-ųjų liepos iki 1960 m. buvo sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentas–smogikas, į partizanų gretas infiltruotas provokatorius, kurio agentūrinis slapyvardis – „Jūra“.

Skaityti toliau »

2012-ieji Lietuvoje paskelbti Muziejų metais. Teliavelis ir Torras

Daugelis skaitytojų turbūt nežino šių žodžių reikšmės. Baltiškasis Teliavelis – kitaip tariant, kalvelis. Jo vardas užtinkamas Volynės 1252 m. metraščiuose. Bylojama, jog lietuviai slapta jam meldžiasi ir aukas aukoja. Teliavelis yra tarpininkas tarp Dievo ir Perkūno. Kitaip tariant – jo padėjėjas. Jis nukalė žmonėms saulę ir užmetė ją į dangų.

Arijų ir nearijų tautoms šis vardas taip pat žinomas. Jų kalvis saulę kala kiekvienai dienai. O štai latvių daina apie kalvį:

Skaityti toliau »

Geoterminį šildymą įsirengę ignaliniečiai dėl tokio pasirinkimo nė akimirkos nesigailėjo

Į redakciją paskambinusi didžiasalietė Marytė Trukanienė klausė: „Kas tas geoterminis šildymas? Kaip jį įsirengti, kaip jis veikia, kiek kainuoja? Mano namo plotas – 100 m2. Kiek kainuotų jį apšildyti geotermiškai?“ Šiandien pabandysime paaiškinti, nors geriausia kreiptis į geoterminį šildymą įrengiančias firmas, nes yra labai daug variantų ir niuansų, taip pat ir dėl kainų.

Skaityti toliau »

Globojamiems rajono vaikams meras linkėjo gerų metų

Sausio 10 d. rajono meras Bronis Ropė aplankė N. Daugėliškio ir Didžiasalio globos namuose gyvenančius vaikus, taip pat mokyklos–darželio „Šaltinėlis“ Dienos socialinės globos skyriaus  auklėtinius. Meras vaikams palinkėjo gerų metų, kiekvienam įteikė po dovanėlę. Su įstaigų vadovais buvo aptarti metų planai ir darbai, veiklos perspektyvos.

Skaityti toliau »

1991 m. sausis dalyvio akimis. Tų dienų aidai…

Tos sausio dienos daug vardų turi. Bet tos kruvinos kančių dienos laiko tėkmėje įgavo vieną, apibendrintą, grėsmingą pavadinimą – Sausio 13-oji. Kada ji prasidėjo? Gal 1987 m. rugsėjį prie Šv. Onos bažnyčios Vilniuje, gal po metų, rugsėjo 28 d. buvusiame Puškino skverelyje, kai OMON‘ininkai guminėmis lazdomis talžė susirinkusius vilniečius, gal 1990 m. per „didžiojo spalio“ „paradą“, kai sovietiniai desantininkai, atstatę automatų ragelius, skynė kelią „šlovingai“ ir „nenugalimai“ „raudonajai“ armijai, o Vilniaus Šiaurinio miestelio generolas Uschopčikas prieš desantininkų kolonas šauniai kilnojo dar nesukruvintas letenas?..

Skaityti toliau »

Bendradarbiavimas. Įsimintinos dienos Švedijoje

Dešimčiai rajono gimnazijos mokinių gruodžio penktosios rytas išaušo kitoks nei visiems moksleiviams. Pagaliau atėjo ilgai laukta diena, kai Ignalinos gimnazistų delegacija galėjo tęsti projektą „Demokratija ir jaunimas civilizacijų pasaulyje“, kuriame dalyvavo trys šalys – Lietuva, Baltarusija ir Švedija, ir dalyvauti antrajame projekto etape, kuris šįkart buvo vykdomas Švedijoje. Visi su nekantrumu laukėme šios kelionės, nes norėjome kuo greičiau susitikti su projekto dalyviais iš kitų šalių. Taip pat daugumai mokinių tai buvo pirmasis apsilankymas Švedijoje, todėl be abejo, mumyse kirbėjo šioks toks jaudulys.

Skaityti toliau »

Naujametinis reportažas. Kai mes švęsime, jie – dirbs

Taip jau yra – kai mes visi, griaudėjant fejerverkų kanonadai, metų virsmą artimųjų ir draugų būryje sutinkame su šampano purslais, kai kurios tarnybos nešvenčia, budintys jų darbuotojai saugo mūsų šventinę ramybę. Tai ugniagesiai gelbėtojai, policininkai, medikai. Šią savaitę apsilankėme šiose tarnybose ir kalbinome tuos, kurie Naujuosius metus šiemet sutiks ne kur kitur, o tarnyboje. Taip jiems lėmė slenkantys budėjimo grafikai.

Skaityti toliau »

Ką jūs žinote apie fejerverkus?

Naujieji metai neįsivaizduojami be fejerverkų. Daugelis į miesto aikštę Naujųjų sutikimo vidurnaktį specialiai ateina jų pažiūrėti. Vieni jais gėrisi, kitiems dangaus ugnys – apkalbų objektas. Ta prasme, kad fejerverkai – gana brangus malonumas, todėl kasmet atsiranda bambeklių, manančių ir sakančių, kad verčiau tuos kelis, keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių geriau buvo ne į dangų iššaudyti, o kokį darbą padaryti.

Skaityti toliau »

Turime Rojų, turėjome ir Eldoradą

Nuo senų laikų nuotykių ieškotojai ieškojo Eldorado. Eldoradas (isp. El Dorado – „paauksuotas“) – legendinė aukso pilna šalis Pietų Amerikoje, kurios ilgai ir nesėkmingai ieškojo europiečiai. Tarp pietų Amerikos užkariautojų iš Ispanijos sklido kalbos, kad yra tokia turtinga žemė, kur karaliaus kūnas puošiamas aukso dulkėmis.

Skaityti toliau »

Kalėdiniai skaitiniai. Pokalbis ant didžiųjų žiemos švenčių slenksčio

Atėjus šaltajam laikotarpiui, daugelis prisimename šiltą, šviesų bei kupiną neišdildomų įspūdžių metų laiką – vasarą… Gurkšnodami karštą puodelį arbatos ir žvelgdami pro langą į šalčio sustingdytą kiemą, mename išskirtines, vasarą aplankytas vietas, smagius nutikimus, su meile bei ilgesiu prisimename sutiktus žmones… Kiekvienas iš mūsų turime prisiminimų, kurie mums, rodos, būna gražesni už gražiausius, apie kuriuos neretai pasakojame su šypsena, su juoku…

Skaityti toliau »

Antanas Šimkūnas ištikimai saugo gimtojo kaimo vardą

Ceikiniuose ir šio miestelio apylinkėse gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės gerai pažįsta buvusį kolūkio ilgametį laukininkystės brigadininką Antaną Šimkūną. Gimė jis ir užaugo Mėšlių kaime, kurio vienas pakraštys ribojasi su Ceikinių centrine gyvenviete. Sovietmečiu, kai šiame kaime vyko melioracija ir prasidėjo sodybų iškeldinimo vajus, daugelis kaimiečių jas pradėjo kurti arčiau centrinės gyvenvietės ir susidarė ištisa naujakurių gatvė. O iš nuolatinės gyvenamosios vietovės adresų dingsta Mėšlių kaimo pavadinimas.

Skaityti toliau »

Dviem šūviais tris šernus patiesė

Kas Mielagėnų medžiotojų būrelyje nežino Arūno Patiejūno, be kurio neapsieina nė viena rimtesnė medžioklė. Į mišką su šautuvu ant peties vaikšto jau nuo 1989 m. Iškart, tik baigęs vidurinę, medžiotoju tapo. O šiuo amatu kadaise dėdė sudomino. Arūną varovu į medžioklę vesdavosi nuo 12–13 metų, nuo 15 metų jau rankose šautuvą leisdavo palaikyti, šaudyti mokė.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje