Praėjusį penktadienį į Ignalinos krašto muziejus pakvietė susipažinti su naujai įrengta etnografinės ir tradicinės žvejybos ekspozicija, kurios tikslas – skleisti novatoriškas senovinės žvejybos idėjas mūsų krašte, parengtas pagal žuvininkystės regiono plėtros strategijos Ignalinos žuvininkystės vietos veiklos grupės ir kitas programas bei priemones, įprasmintas originaliame makete bei lankstinuke „Etnografinė ir tradicinė žvejyba seniau ir dabar Aukštaitijos krašte“.

Artėjant Velykoms reikia pasirūpinti ir margučiais. Jų marginimas – tikras džiaugsmas, pirmiausia vaikams. Praeitą savaitę Ignalinos viešoji biblioteka mažus ir didelius pakvietė į kiaušinių marginimo pamokėlę, kurią vedė šį amatą puikiai išmananti ir puoselėjanti dailės mokytoja Nijolė Trinkūnienė. Į biblioteką buvo atsinešta ir jau numargintų kiaušinių, tačiau visada geriau pačiam pabandyti, nei tik pamatyti. 

Šiemet jau penkioliktą kartą įteikta nominacija „Aukso paukštė“, įsteigta Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo. Ji teikiama nusipelniusiems šalies įvairių žanrų mėgėjų kolektyvams ir vadovams. Prieš dvyliką metų šis garbingas apdovanojimas buvo įteiktas Ignalinos muzikos mokyklos mokytojoms Birutei Paukštienei ir Aldonai Čeponienei, kaip geriausiam kameriniam ansambliui.

Kaziuko mugė rajono platumose kovą pavasario ratais (kai kada dar rogėmis) atrieda tik į Vidiškes. Taip jau nutiko, kad ši šventė šaknis įleido būtent čia. Mėginta Kaziuką rengti ir Ignalinoje, tačiau kartas kitas – ir viskas tuo baigėsi. Neprigijo. Iš kito kampo žiūrint, gal ir neblogai, kai šventės pasidalijamos. Idealu būtų, kad kiekviena ženklesnė kalendorinė data turėtų savo nuolatinį adresą.

Kovo 11-ąją Ignalinos kultūros ir sporto centre surengta įspūdinga Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventė. Koncertinėje programoje, kurios tematiniu pagrindu pasirinkti K. Donelaičio „Metai“, pasirodė meno mėgėjų šokių ir muzikos kolektyvai, teatro „IKI“ aktoriai bei mažieji dainorėliai. Prieš koncertą įteikta Miko ir Kipro Petrauskų premija.

Povandeniniai kanjonai, versmės ir paskendę miškai (mūsų Ilgyje), prie ypatingų sąlygų prisitaikiusi gyvybė – naujas lietuviškas dokumentinis filmas „Ežerų dugne“ žiūrovams suteiks progą pamatyti unikalių vaizdų iš Lietuvos ežerų. Režisierių Akvilės Anglickaitės bei Irmos Stanaitytės filmo premjera įvyks šių metų festivalyje „Kino pavasaris“. Tai pirmasis pilnametražis dokumentinis filmas apie mūsų šalies ežerų gelmes. 

Sekmadienį šventėme savo šalies gimtadienį. Dar tik praėjusią savaitę rašėme, kad gyvename imituojamoje erdvėje, o jau savaitgalį čia pat mūsų žodžiai, deja, buvo itin vaizdžiai dar kartą įkūnyti. Garsieji ir skambieji Ceikiniai vėl nuskambėjo. Labai gaila, bet šįkart seniūnijos globėjas – pats seniūnas Juozas Velička – tiek miestelėnams, tiek svečiams šalies gimtadienio proga tėškė lyg šlapia skepeta per veidą, išliedamas neapykantą ir pagiežą.

Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė 2014“ įsibėgėjo. Jau šį savaitgalį per LRT kviečiame žiūrėti pirmąsias laidas, kuriose matysite ir ignaliniečius. Kviečiame palaikyti mūsų šaunuolius bei balsuoti interneto svetainėje www.dainudainele.lt/balsuok. Paskutiniame „Dainų dainelės“ konkurse dalyvaus net 7 ignaliniečiai. Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos dainorėliai Gabrielė Zabulytė ir Mantas Bendorius, paruošti meninio ugdymo pedagogės Vidos Ksenzovienės.

Minėti Kristijono Donelaičio 300-ųjų metinių visų rajono mokyklų lituanistai su savo mokiniais susirinko į Didžiasalio „Ryto“ gimnaziją. Bendras pamokas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinis būrelis rengia nebe pirmą kartą. Šįkart susiruošta į pakraštį, nes ir poetas buvo rajono pakraščio žmogus – kas, kad iš visai priešingos Lietuvos pusės.

Antradienį, sugrįžęs iš Čilės, Ignalinoje lankėsi Seimo narys, kultūros ministras Šarūnas Birutis. Kadangi anksčiau neturėjo progos, tai dabar jis 75-ojo jubiliejaus proga pasveikino „Mūsų Ignalinos“ žurnalistą Mamertą Krapauską. Jam įteikė ministro padėkos raštą ir ką tik iš spaudos išėjusį fotomenininko Rimanto Dichavičiaus solidžios apimties fotoalbumą „Laisvės paženklinti“.

1999 m. Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įsteigė „Aukso paukštės“ metų nominacijas geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams. Ignaliną neseniai pasiekė džiugi žinia, kad Teatro nominacijų skyrimo komisija geriausiu vaikų, jaunimo teatru 2013-aisiais pripažino Ignalinos gimnazijos teatrą „Iki“ ir vadovę Jolantą Narbutaitienę.

2014-ieji – Kristijono Donelaičio metai. Trys šimtmečiai mus skiria nuo lietuvių grožinės literatūros pradininko gimimo. Per tiek laiko žmonių gyvenimas, regis, pasikeitė neatpažįstamai. Tad kokią gi prasmę šiandien įžvelgiame skaitydami jo kūrybą? Ar tik atiduodame duoklę garbingai praeičiai, ar bandome įžvelgti amžinąsias, niekuomet neprarandančias aktualumo vertybes? Ar, įstrigę ties sunkesniu žodžiu, nepasivarginame pasigilinti, paieškoti jo prasmės, nes tiesiog kažko pritrūkstam – laiko, noro, kantrybės… Koks apskritai turėtų būti mūsų santykis su senąja literatūra?

Jau tapo gražia tradicija, kad rajono savivaldybė kas dveji metai išleidžia vis naują leidinį, reprezentuojantį rajoną. Ankstesni pažintiniai spaudos darbai daugiau buvo skirti keliautojams po mūsų kraštą, šįkart dviejų naujų knygelių prasmė ir vertė gilesnė. Leidinyje „Ignalinos krašto paveldo objektai“ pristatoma apie 100 kultūros objektų, antrame – „Ignalinos krašto tautodailė ir amatai“ – 74 rajono kūrėjai ir amatininkai.

Sausio pradžioje Kultūros paveldo departamentas apibendrino 2013 m. Kultūros vertybių registro duomenų tikslinimo rezultatus. Iš jų matyti, kiek ir kokiems kultūros paveldo objektams per praeitus metus buvo suteikta ar panaikinta teisinė apsauga, kokios vertingosios objektų savybės buvo patikslintos, nustatytos. Pastarųjų kelerių metų prioritetu išlieka Kultūros vertybių registre esančių objektų duomenų tikslinimas.

Praėjusį trečiadienį Muzikos mokyklos koncertų salėje skambėjo jubiliejinės, 40-osios, „Dainų dainelės“ rajoninio etapo dalyvių dainos. Šiemet konkurse pasirodė 12 dalyvių (solistų, ansamblių) iš viso rajono. Žinoma, tai – didžiulis džiaugsmas ir garbė kiekvienam iš konkurso dalyvių, bet ne mažiau svarbu patekti ir į tolimesnius – zoninį, respublikinį etapus.

Miko ir Kipro Petrauskų premija gali būti skiriama meno saviveiklos kolektyvams, kultūros, švietimo įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms bei fiziniams asmenims už ypatingus nuopelnus krašto kultūrai, reikšmingiausius, būdingus mūsų kraštui muzikos, dailės, choreografijos ir kitų  meno sričių kūrybos darbus, etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą, už Ignalinos krašto kultūros reprezentavimą respublikoje ir užsienyje.

Metų pabaiga – toks laikas, kai džiaugiamasi nuveiktais darbais, sveikinama bei dėkojama gerus darbus dariusiems, kuo nors nusipelniusiems. Jau ne pirmus metus Ignalinos viešoji biblioteka tokiu metu rengia padėkos vakarą. Šįkart bibliotekoje pasidžiaugta kūrybingomis žvaigždutėmis, skaitančiomis šeimomis, aktyviausiais skaitytojais, bibliotekos pagalbininkais ir bičiuliais. Pasak bibliotekos direktorės Loretos Aleknienės, šiemet bandyta ieškoti žvaigždučių, spindinčių, žavinčių, nušviečiančių mūsų gyvenimą, todėl ir renginys pavadintas „Ieškok žvaigždės“.

Kai metų virsmas gruodį pasiekia savo viršūnę, o šviesa ima trumpinti tamsos skraistę, ateina šv. Kalėdos, nešdamos ramybę, meilę ir viltį. Kasmet antrąją šv. Kalėdų dieną Ignalinoje laukiama šventinio koncerto. Ir šįkart, dar gerokai prieš jo pradžią, patekti į Kultūros ir sporto centro salę jau buvo gana sunku, viešpatavo visiškas anšlagas – nė obuoliui nebuvo kur nukristi.

Iškritęs sniegas neišsilaikė iki penktadienio, kai Laisvės a. buvo įžiebta svarbiausia rajono Kalėdų eglė ir atidaryti vartai į didžiųjų metų švenčių prieangį. Tačiau nuotaikos dėl to nenublanko. Kaip įprasta, susirinko gana daug publikos, ypač vaikų. Ne tik mieste gyvenančių, bet ir iš kitų rajonų mokyklų, nes eglės įžiebimas vyko iškart po jaunųjų talentų apdovanojimo ceremonijos savivaldybėje.

– Sako, gimsta žmogus – įsižiebia nauja žvaigždė… Pažvelgus į žvaigždėtą dangų iš tikro patiki – šitiek žvaigždžių žvaigždelių – mirga, raibuliuoja, mirksi… Ir visos skirtingos – mažesnės, didesnės, vos įžiūrimos ir labai ryškios – visai kaip ir žmonės. Bet, žinot ką pastebėjau, nuolat žvelgdamas į žvaigždes? Ogi tai, kad kartais visos mažos ir neryškios žvaigždelės, net pačios mažytėliausios, vieną dieną gali imti ir sužibti taip ryškiai, taip skaisčiai, kad nustelbs net pirmo ryškumo žvaigždes.

Žengiame snieguotais Advento takais. Vieni siaubia prekybos centrus, ieškodami dovanų ir dekoracijų šventėms, kiti, prislėgti rūpesčių, bando visai pabėgti nuo švenčių ir ruošimosi joms, treti – ieško būdų, kaip tiesiog dalintis džiaugsmu. Kai žinai, kad bent akimirką kažkas pasijuto laimingas išgirdęs tavo balsą, sutikęs tave gatvėje, perskaitęs tavo laišką ar gavęs tavo dovanėlę, supranti, kad jau vien dėlto verta stengtis, vien dėl to verta skiri laiko kitam vien iš meilės, o ne tikintis naudos ar kokio nors užmokesčio.