Kas tu esi, Žmogeli? (1)
Visa, ką nešame širdyje iš vaikystės dienų, lieka tyra, skaidru, nepakartojama. Grožio ir jautrumo apraiškos, palytėjusios mūsų sielą regėtais vaizdiniais, gyvena giliai mumyse ir sugrįžta
Visa, ką nešame širdyje iš vaikystės dienų, lieka tyra, skaidru, nepakartojama. Grožio ir jautrumo apraiškos, palytėjusios mūsų sielą regėtais vaizdiniais, gyvena giliai mumyse ir sugrįžta
Nuo žilos senovės mūsų protėviai gerbė medžius, posakiuose dažnai gretino žmogų su medžiu, medžiuose regėjo jėgos šaltinius ir dvasių buveinę. Rašai ir jautiesi liūdesio pranašu,
Visada galima rasti žmogų, skaitantį V. Šekspyro sonetus. Didžiosios literatūros klasikos lobyne šimtmečiais skamba nepaneigiamos meilės išpažintys, kurias naujai atranda jaunosios kartos, per jas liudija
Liepa džiugina žydėjimu, o mes, esame ta karta, kurios akys vis dar ieško margaspalvių žiedų, moka džiaugtis gamtos kalbėjimais. Štai dailininkė Nijolė Trinkūnienė nesiliauja mėgautis
Mes galime pasimokyti iš bičių vienybės, bendruomeniškumo ginant šeimą, tautą ar valstybę. Ir – tvarkos, nes bitė švaros etalonas – pasakoja rajono bitininkų draugijos „Austėja“
Dekoratyvinių augalų medelynas, įkurtas šalia Linkmenų kaimo, gerai žinomas Lietuvoje ir toli už jos ribų. Pirkėjai džiaugiasi kokybiškais sodinukais ir, atsidėkodami už kantrų triūsą, negaili
VšĮ MENO BANGOS kūrėjus pakvietė į penktąją rezidenciją – IGNALINOS GELMĖS, kurios pagrindiniai tikslai skleisti giliąją kultūrą, suprantamą įvairaus meno gerbėjams, pasiilgusiems į klasiką besiremiančių
Rašytoja Gintarė Adomaitytė subtiliai ir kantriai dovanoja mūsų krašto žmonėms gilaus meno ir aukštos kultūros pamokas. Tarsi lengvu plunksnos brūkšelėjimu kūrėja toliau rašo amžinosios klasikos
Kiekvienais metais vasaros pradžią vainikuoja medkopis. Iš vaikystės prisiminimų atplaukia birželio medaus aromatas, senųjų bitininkų ramybė ir buitis, kurioje vis gyvena senos liepos kiemuose ir
Vis dažniau į redakciją skambina laikraščio skaitytojai, kurių retorikoje skamba nusivylimo ir nevilties žodžiai, skirti valstybei ir atskiroms institucijoms. Kodėl Lietuvoje nėra teisybės – pagrindinis
Žaidimas ir buvimas kartu – vaikui daug svarbesni nei šimtai pasakytų žodžių – teigia didelę pedagoginę patirtį su jaunimu turintis, Darželiuose įsikūrusios katalikiškos bendruomenės „Kelias“
Vaikystės sodas niekada nevysta dienų ėjime. O jeigu kartais, kažkieno rankos – laiko ar žmogaus – iškerta obelį, ji toliau tęsia gyvenimą mūsų širdyje. Ir
Kasmet, pirmą birželio sekmadienį, minėdami Tėvo dieną, daugelis permąstome savo senelių ir tėvų likimus, gyvųjų ir į Anapilį jau pašauktų takais dabar keliaujame patys, už
Susitikimai pavasario žydėjime su garsiu grafiku Gintaru GESEVIČIUMI visada prilygsta dvasinės duonos vertei. Juose daug šviesos, logikos, pozityvo, įkvepiančios ramybės. Talentas sklandžiai perteikti savo kūrybines
Arkivyskupas Gintaras Grušas yra pasakęs, kad dvasinis pašaukimas – siekis išskaityti tai, ką Dievas turi įrašęs mūsų širdyse. Dvasininko kelias – nuolatinė misija, kurioje nepaliaujamai
Kiekviena jaunesnė karta vis labiau tolsta nuo esminio žmogaus gyvenimo stuburo – jungties su natūralia gamta. Patogumo technologijos žaloja psichinę ir fizinę žmogaus sveikatą, iškreipia
Šis rašinys skiriamas atminti prieš 74-erius metus – 1948 m. gegužės 22 d. – įvykdytai masinei trėmimo operacijai „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią sovietiniai okupantai ištrėmė
Pavasarį ir akmuo kruta – sakydavo mūsų seneliai. Nuo pirmo šiltesnio lietaus bunda visi gyviai. Tokių gamtos turtų, kaip uogos ir grybai, dar teks palaukti,
Juozapą JAKŠTĄ Aukščiausias dosniai apdalino talentais. Sunku rasti darbą, kurio neatliktų, nesugebėtų, paliktų Juozapas neužbaigtą. „Pats gyvenimas buvo labai prieštaringas. Dirbau statybose, braižiau projektus, o
Dėl savo gyvybingumo ir gajumo, meninės brandos ir ypatingos vietos, kurią ji užima atskiro žmogaus bei bendruomenės gyvenime, 2008 m. Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje
Aukščiausio vedimas žmogaus gyvenime nenusakomas jokiais mums įprastais žodžiais. Subtiliame dvasios pasaulyje vykstantys procesai per materiją įprasmina save, įkvepia savo jėgas kūniškoms formoms, leisdami pajausti