Ši pavardė Lietuvoje nėra plačiai paplitusi, o rajone daugiau siejasi su Bajorų kaimu. Įvairiais laikotarpiais pavardė buvo rašoma įvairiai. Sutinkama Ozarinskas, Ozarinskas, Ozarinskas, Zariūnas, Ešerinis. Paskutinė pavardė, kaip ir Žvejų, Aviečių, Karklinių, atsirado lituanistų dėka 1939–1940 m. Šitą straipsnį skiriu savo draugui, bendraklasiui, puikiam sportininkui Vytautui Zariūnui,  mirusiam 2014 m.  Zariūnais jo šeima tapo karo metais.

Tai mano giliausiai išnagrinėta giminė, turinti lietuviškas šaknis. Man ši giminė svarbi tuo, kad mano motina buvo Jadvyga Medeišytė (1916–1970), gimusi Bėčionių kaime. Bėčionys minimi jau 1720 m., tuomet čia jau gyveno Medeišiai. Minimas ir Medeišių kaimas, bet Medeišių ten jau nėra. Medeišių kaimo pavadinimas tiesiogiai surištas su šia gimine. Štai 1707-05-07 Kazimiero Medeišio ir Ežbietos šeimoje Medeišių k. gimė Elžbieta.

Viena iš labiausiai paplitusių pavardžių Ignalinos, Palūšės, Vidiškių ir Kaltanėnų parapijose yra Martinkėnai. Jų yra gausu ir kituose Lietuvos regionuose. Štai ir Ignalinos krašto enciklopediniame žinyne paminėti gydytojas Gediminas Martinkėnas (1936 m.) iš Strigailiškio ir Vilniaus krašto švietėjas Vincas Martinkėnas (1907 m.) iš Ignalinos.

Su Maknevičių pavarde susidūriau, kai tyriau Bėčionių ir Zuikų kaimų istorijas. Nežinau, kaip taisyklingai tariama ši pavardė. Buvo įvairiai vartoma, bet XIX a. jie vadinosi Maknevičiais arba Makmavičiais. XX a. jiems buvo priklijuota Maknių pavardė. Pasiklausius dabartinių kalbininkų, gal ir teisingai padarė. Sakoma, kad galūnės -auskas, -ičius yra slaviškos (koks siaubas, juk jos buvo ir iki patekimo į Rusijos imperiją) ir jas reikia braukti.

Kirkų giminės tikriausiai nebūčiau nagrinėjęs, jei 2000 m. Zuikose nebūčiau susipažinęs su Elena Kirkiene. Labai šneki, daug atsimenanti moteris. Pasakė, kad mes giminės, nes jos senelė buvo Rutkauskaitė. Susidomėjau ir radau įdomių istorijų. Pasirodo, kad Palūšės parapijos Kirkos buvo iš Linkmenų parapijos. Vėliau pastebėjau, kad Linkmenų parapijoje labai daug Kirkų.

Su klasės draugu Vytautu Ozarinsku aiškinomės, koks yra giminystės ryšys tarp mūsų šeimų. Pagrindinė versija buvo, kad per Medeišius, nes mokyklos sargas Gabrys Medeišis buvo abiems lyg ir giminė. Laikui bėgant supratau, kad ne mažesnį vaidmenį čia turėjo ir Mačiulių giminė. O aš su ta gimine susietas per močiutę Rozaliją Vaickutę.

Su šia gimine susidūriau tirdamas Medeišių medį. Stasys Medeišis (1789–1863) vedė Liuciją Švedraitę iš Poviliškės. Gimstant vaikams, atsirado nesutapimai. Kai kurie vaikai gimė Liucijai Švedraitei, kiti Liucijai Kovalevskai. Liucija mirė kaip Kovalevska. Kadangi haremų Lietuvoje nebuvo, tai reikia manyti, kad tai tas pats asmuo. Kodėl tos pavardės pynėsi, atsakymo nesuradau.

Juršėnų pavardė pakankamai plačiai paplitusi Ignalinos rajone. Manau, kad jų visų ryšį nustatinės dar ilgai. Rajone jie gyveno pakankamai arti vieni kitų, bet dar yra Švenčionių r. su Juršų (Juršėnų) kaimu. Mus domina Ignalinos Juršėnai. Apie Panižiškę Juršėnus detaliai aprašė Romutis Matkevičius. Pirmieji čia buvo Mykolas Juršėnas ir Marijona Sabaliauskaitė (1716–1786).

Jelinskų pavardė rajone nėra plačiai paplitusi. Dalis jų buvo bajorai, dalis baudžiauninkai. Kaip jau įprasta, sovietmečiu bajorai išnaikinti, liko tik valstiečiai. Pradėsime nuo bajorų Jelinskų. Jie minimi seniausiai. Galimas atvejis, kad kiti Jelinskai yra nusigyvenę bajorai. Juozas Jelinskas (1783–1847) su žmona Uršule Kondalevska seniausiai paminėti dokumentuose Jelinskai. Gyveno daugelyje vietų.

Guobių pavardė plačiai paplitusi Linkmenų, Labanoro, Molėtų, Utenos, Južintų, Užpalių ir kitose parapijose. Šalia Ignalinos įsikūrė neseniai, atsikėlė iš Linkmenų parapijos. Iš jos dalis jų iškeliavo į Labanoro, Kuktiškių parapijas. Aišku, kad yra Guobių, neturinčių ryšio su Linkmenimis.

Dubakų pavardė dažniausiai sutinkama Daugėliškio, Dūkšto, Gaidės, Rimšės, Vidiškių ir Palūšės parapijose. Kartais jie buvo sutinkami Dubovskių pavarde. Dubakos rajone atsirado tik XVIII a. pabaigoje. Štai 1795 m. jie gyveno tik Bieniūnų (Bieliūnų) kaime, bet jau XIX a. pradžioje plačiai išplito. 1795 m. čia buvo dvi Dubakų šeimos. 

Daubarų pavardė sutinkama Kaltanėnų parapijoje, apie Dūkštą, Molėtus. Gal ir Daubariškės kaimo pavadinimas susijęs su šia pavarde. Šiame kaime Petrui Daubarui ir Magdalenai 1709 m. gimė sūnus Motiejus Daubaras. Po dviejų metų gimė dukra. 1720 m. Daubariškėje Daubarų nesimato, bet Bėčiūnų k. gyveno Jokūbas Daubaras su 4 asmenų šeima. Kur jie iškeliavo, tikriau sakant, kur juos ponai perkėlė?

Čeponių pavardė mūsų krašte buvo žinoma jau XVIII a. viduryje. Iš kur jie atkeliavo – nenustačiau, bet 1720 m. jų dabartinėse Čeponių gyvenamosiose vietose nebuvo. Nežiūrint to, ši giminė yra viena iš gausiausių mūsų krašte. Pirmąkart nustebau, kai Južintų parapijoje pamačiau daug Čeponių ir Baltakių pavardžių. Jų gausu aplinkiniuose rajonuose. Savo archyve 1700–1950 m. laikotarpyje turiu apie 3000 skirtingų Čeponių, neskaitant jų žmonų Čeponienių. Tai gautųsi stora knyga, jei su iliustracijomis, tai būtų penkiatomis.

Dasių pavardė mūsų krašte reta. XVIII–XIX a. jie gyveno  Kiniūnuose (14 km nuo N. Daugėliškio) ir Jurkiškėje (Mielagėnų sen.). Vėliau atsirado Kaneišiuose ir kitur. Kiniūnai. Čia Juozas Dasys (gim. 1756) su žmona Morta Laurinyte turėjo 3 sūnus ir dvi dukras.  Sūnus Mykolas (1786–1838) turėjo dvi žmonas – Kateriną Šalnaitę ir Mortą Berlinskaitę ir 9 vaikus.

Čaikauskų pavardė mūsų krašte buvo žinoma jau 1700 m. Greičiausiai, kad tai vietinis lietuvis, nors kai kurie, išvažiavę iš Lietuvos, save kildina lenkais. Manau, kad iki 1700 m. Ignalinos krašte gyvenę ne bajorai buvo lietuviai. Didysis kraustymasis buvo po didžiojo maro ir karų apie 1710 m. Bet kartu kyla abejonių, nes „Lietuvių asmenvardžiai“ Čaikauskų pavardės nepriskiria prie lietuviškų.

Rajone tai labai gausi giminė, nors XVIII a. pradžioje jų čia dar nebuvo. Cicėnų pavardė dažnai asocijuojasi su sportininkais – slidininkais, biatlonininkais ir šuolininkais nuo tramplino. Neseniai atsisveikinome su rajono sporto legenda Algirdu Cicėnu (1944–2013). Kartu su juo lankiau Budrių pradinę mokyklą. Enciklopedija mini ir kitus Cicėnus: Algirdo brolį Bronislavą Cicėną (gim. 1952) – Lietuvos ir Ignalinos rajono politiką, sportininką bei visuomenės veikėją, Lietuvos žiemos sporto centro direktorių, ir kitus.

Rajone tai pakankamai plačiai paplitusi pavardė. Mano manymu, ji įvairiai  buvo rašoma. Sutinkami Baušiai, Baužiai, Bohuš, Bohuševič. Tai, matyt, yra ta pati šaka. Jau 1720 m. S. Dagėliškyje gyveno Kazimiero Bohušo trijų asmenų šeima, o Čebatoriuose – Kristupo Bohušo keturių asmenų šeima. Kazimieras Bauša/Bohuš iš Daugėliškio 1729 m. vedė Kristiną Raginytę iš Niukiškės ir turėjo tris sūnus: Andrejų, Jurgį, Joną ir Tamošių.

Rajone tai pakankamai plačiai paplitusi pavardė. 1720 m. Daugėliškio ir Palūšės parapijose Butrimų nebuvo. Manyčiau, kad jie atvyko nuo Salako ir Dūkšto pusės. Šiuo metu ten gyvena daug Butrimų, kurių giminystės ryšys su nagrnėjamų parapijų Butrimais nenustatytas. Pastebėsime, kad Vidiškių, Ceikinių, Seniškio parapijos atsirado XIX a. viduryje ir vėliau. Senieji įrašai buvo rasti Daugėliškio parapijos dokumentuose ir dvarų inventoriaus surašymuose.

Google Bendorių lyg ir nedaug, bet Ignalinos rajone tai gausi giminė. Enciklopedijoje minimas  Antanas Bendorius (1904–1969), geografas Jonas Bendorius (1889–1954), vargonininkas, chorvedys, pedagogas ir kompozitorius Petras Bendorius (Bendoraičius, 1863–1906), pedagogas, tautosakininkas Rimantas Bendorius (g. 1952 m.), Plungės r. politinis veikėjas. Esu sutikęs Bendorių Utenos parapijoje, bet ryšio su ignaliniečiais nepastebėjau.